Naujausias žinias apie referendumą Katalonijoje galite sekti čia.
1936–1939 metai Vyko pilietinis Ispanijos karas tarp fašistinės Francisco Franco generolų armijos ir respublikonų. Pastarieji, kurių tvirtovė buvo Katalonija, pralaimėjo, ir įsivyravo daugiau nei tris dešimtmečius užsitęsusi F.Franco diktatūra.
Karo metu Katalonija buvo bombarduojama, o jį pralaimėjus su respublikonais buvo žiauriai susidorota.
1975 metai Mirus generolui F.Franco, politikoje buvo pereinamasis laikotarpis, jį įvairūs politikos analitikai ligi šiol laiko abejotinu. Prieš mirtį diktatorius pavedė įvesti šalyje monarchiją.
1978 metai Įvyksta referendumas už Ispanijos konstituciją. Pasak katalonų, ne visai demokratiškomis sąlygomis. Būtent šios konstitucijos, ginančios vieningą ir nedalomą Ispaniją, dabar ir laikosi įsikibęs Madridas.
XX a. 9-10 deš. Vystosi autonominės regiono institucijos: Generalitetas, policijos pajėgos „Mossos d'Esquadra“, Katalonijos aukščiausiasis teisingumo teismas.
2005 metai Katalonijos vyriausybė parengia ir patvirtina Statutą – naują autonominės valdžios pasiūlymą, suteikiantį Katalonijai daugiau ekonominės savivaldos ir pripažįstantį katalonus tauta.
2006 metai Ispanijos liaudies partija paduoda šį Katalonijos vyriausybės patvirtintą Statutą į teismą, prašydama Konstitucinio Tribunolo jį blokuoti. Originalus „Statutas“ blokuojamas, Ispanijos kongresas siūlo moderuotą jo versiją. Tuometinis Ispanijos viceministras Alfonso Guerra pripažįsta, kad katalonų Statutas buvo tiesiog „nuobliuotas“.
2009 metai Šalyje prasideda ekonominė krizė, Katalonijoje nedarbas pašoka iki 16 proc. Jis kils dar labiau – iki 24 proc. 2013-aisiais.
2010 metai Ispanijos Konstitucinis Tribunolas patvirtina liaudininkų prašymą susilpninti Statutą, išnyksta naujos mokesčių sistemos pasiūlymas ir pastraipa, kurioje katalonai pripažįstami tauta.
2012 metai Pusantro milijono katalonų išeina į gatves Katalonijos nacionalinės dienos minėjimo proga. Pirmą kartą viešai šitiek žmonių reikalauja Katalonijos atsiskyrimo su šūkiu „Katalonija – nauja Europos šalis“.
Tai pirmoji tokio masto manifestacija Katalonijoje, padėjusi pamatus naujajai Katalonijos nepriklausomybės siekio bangai.
Tuometinis Katalonijos vyriausybės prezidentas Arturas Masas vyksta į Madridą prašyti naujo finansinio susitarimo. Jo prašymas atmetamas.
Išankstiniai rinkimai į Katalonijos parlamentą. 80 proc. balsų laimi referendumą remiančios partijos. Planuojama surengti referendumą, susitarus su Ispanijos vyriausybe.
2014 metai Ispanijos Kongresas didžiule balsų persvara (255 prieš 47) atmeta Katalonijos prašymą surengti referendumą nepriklausomybės atžvilgiu.
Arturas Masas sušaukia apklausą dėl Katalonijos nepriklausomybės lapkričio 9 dienai.
Konstitucinis tribunolas Madrido prašymu ją įšaldo, tačiau apklausa vis tiek įvyksta.
Apklausoje dalyvauja 36 proc. katalonų – 2,3 mln. žmonių, 80 proc. balsavusiųjų pasisako už Katalonijos atsiskyrimą. Apklausos rengėjams iškeltos baudžiamosios bylos už nepaklusnumą centrinei vyriausybei.
2015 metai Katalonijoje surengiamas faktinis plebiscitas – rinkimai į regiono parlamentą. Daugumą šalies parlamente gauna nepriklausomybę remiančių partijų aljasas „Junts pel sí“. Pagrindinis punktas vyriausybinėje programoje – Katalonijos atsiskyrimas.
2017 metai Rugsėjo 6 dieną, po 12 valandų trukusio parlamento posėdžio ir audringų opozicijos protestų, Katalonijos parlamentas priima referendumo įstatymą, balsuoti katalonai kviečiami spalio 1 dieną.
Jį blokuoja Konstitucinis Teismas, referendumas paskelbiamas nelegaliu.
