Dvišalis ginčas kilo dėl to, kad Turkijoje buvo suimta daugybė žmogaus teisių aktyvistų ir žurnalistų, tarp kurių yra ir Vokietijos piliečių.
Anksčiau šią savaitę Berlynas perspėjo savo piliečius, kad negali užtikrinti jų saugumo Turkijoje, o jei jie būtų suimti, negarantuoja galimybės susisiekti su konsulu.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis ketvirtadienį paskelbė neįprastai griežto tono pareiškimą ir perspėjo šalies bendroves vengti investuoti Turkijoje. Jis taip pat teigė, kad Berlynas iš esmės „pertvarkys“ savo ryšius su Ankara.
„Turkija yra socialdemokratiška valstybė, kur galioja įstatymai, ir niekas neturi teisės kištis į jos vidaus reikalus“, – pareiškė R.T.Erdoganas, išvykstantis į vizitą po Persijos įlankos šalis.
„Mes (Turkija ir Vokietija) drauge priklausome NATO. Mes (Turkija) deramės dėl stojimo į Europos Sąjungą“, – pareiškė prezidentas, atsakydamas į Vokietijos diplomatijos vadovo komentarus.
Turkijoje po praėjusių metų liepos 15-sios nepavykusio perversmo tebegalioja nepaprastoji padėtis. Kritikai tvirtina, kad ja prisidengus šalyje persekiojami visi prezidento oponentai. Ankara savo ruožtu tikina, kad ši padėtis buvo įvesta siekiant užtikrinti viešąjį saugumą.
Berlynas, jau anksčiau įtūžęs dėl vasarį Ankaros priimto sprendimo įkalinti „Die Welt“ korespondentą Turkijoje Denizą Yucelį, R.T.Erdogano vadintą „teroro agentu“, anksčiau šį mėnesį užsirūstino, kai Turkijos teismas nurodė palikti arešte šešis žmogaus teisių aktyvistus, sulaikytus vienoje saloje prie Stambulo. Tarp šio šešeto yra žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ Turkijos padalinio direktorė Idil Eser ir aktyvistas iš Berlyno Peteris Steudtneris.
Tuo tarpu Ankara Berlynui pareiškė, kad ji tikisi didesnės pažangos sulaikant ieškomus kurdų kovotojus bei pasprukusius įtariamuosius, prisidėjusius prie pernai bandyto surengti perversmo.
