Nuo šios dienos visi Ukrainos piliečiai, įskaitant gyvenančius laikinai okupuotų Krymo ir rytų Ukrainos sričių teritorijose, turintys biometrinius pasus, gali be vizų keliauti į 26 Europos Sąjungos šalis (išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją) bei 4 asocijuotas Šengeno erdvės valstybes (Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją) trumpalaikėms (iki 90 dienų trukmės 180 dienų laikotarpyje) kelionėms, skirtoms verslo reikalų, turizmo, šeimos, kultūros, sporto renginiams, trumpoms studijoms, mokymams, gydymuisi ar pan. tikslais.
Nuo 2010 m. Ukraina nuosekliai įgyvendino taip vadinamąjį Vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą (Visa Liberalisation Action Plan, VLAP), kad būtų užtikrintas sėkmingas ES bendradarbiavimas su Ukrainos teisėsaugos ir migracijos institucijomis. Per šį laiką Ukraina įgyvendino visus jai keltus reikalavimus tokiose srityse kaip dokumentų apsauga, integruotas sienų valdymas, kova su organizuotu nusikalstamumu, migracijos valdymas, teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, prekyba žmonėmis ir kt. Savo ruožtu ES nuolat vertino Ukrainos atliktą pažangą, teikė ataskaitas ir reikalingas rekomendacijas. 2015 m. gruodžio 18 d. Europos Komisija paskelbė šeštąją ir paskutinę Ukrainos VLAP įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Joje pažymėta, kad Ukraina įgyvendino visus VLAP iškeltus kriterijus.
Bevizis režimas Ukrainai nesuteikia besąlyginės teisės atvykti į ES valstybę. ES narė gali atsisakyti įsileisti pilietį, jei jis, pavyzdžiui, neturi reikalingų dokumentų, negali pagrįsti savo kelionės tikslo ar to, kad turi pakankamai lėšų savo vizitui. Taip pat šalis narė gali neįsileisti tokio piliečio, kuris bet kurioje kitoje šalyje dėl įvairių priežasčių laikomas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Taip pat bevizis režimas nesuteikia Ukrainos piliečiams teisės dirbti, jis galios tik trumpalaikėms kelionėms. ES šalių institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir bet kokie „piknaudžiautojai", mėginsiantys likti ilgiau ES, bus susekti ir grąžinti į Ukrainą.
