Jo pakartotinis politinis iškilimas gali sukelti grėsmę trapiai šalies mažumos vyriausybei.
Buvęs ekonomikos profesorius spalį neteko socialistų lyderio posto per vidinį sukilimą partijoje. Sekmadienį jis įtikinamai aplenkė du savo varžovus, per partijos narių balsavimą surinkęs 50,2 proc. balsų.
Antroje vietoje likusi Andalūzijos regiono vyriausybės vadovė Susana Diaz surinko 39,9 proc. balsų. Šią politikę, labiau linkusią tartis su vyriausybe, palaikė grupė įtakingiausių socialistų veikėjų.
Beveik 190 tūkst. Ispanijos socialistinės darbo partijos (PSOE) narių galėjo balsuoti šiuose rinkimuose, kurie buvo apibūdinti kaip mėginimas įpūsti naujos gyvybės jau 138 metus gyvuojančiai, bet problemų persekiojamai politinei jėgai.
P.Sanchezas buvo priverstas atsistatydinti dėl savo atkaklaus atsisakymo leisti ministrui pirmininkui Mariano Rajoy ir jo Liaudies partijai (PP) formuoti mažumos vyriausybę po dviejų aiškaus nugalėtojo neiškėlusių parlamento rinkimų.
S.Diaz ir kiti maišto prieš P.Sanchezą iniciatoriai tvirtino, kad yra geriau leisti PP suformuoti vyriausybę užuot rengus trečius rinkimus per vienerių metų laikotarpį ir rizikuoti prarasti dar daugiau balsų.
P.Sanchezas tai pavadino didžiule klaida. Jis smarkiai kritikavo PP dėl ją persekiojančių korupcijos skandalų ir griežtų taupymo priemonių.
„Socialistų partija naudingai dirbs opozicijoje ir gins žmones, kurie yra pavargę nuo PP korupcijos, jaučia neužtikrintumą dėl savo darbo vietų ir kenčia dėl griežto taupymo“, – sakė P.Sanchezas savo šalininkams, kai buvo paskelbti balsavimo rezultatai.
„Rytoj viskas prasidės. Kursime naują PSOE, kad atgaivintume Ispaniją“, – sakė jis.
Nuo spalio, kai M.Rajoy buvo paskirtas antrą kadenciją vadovauti vyriausybei, premjerui teko kliautis socialistais, parlamentui priimant svarbius teisės aktus.
Premjeras leido suprasti, kad nesitaikstys su opozicija, trukdančia dirbti jo mažumos vyriausybei, ir gali ryžtis sušaukti naujus rinkimus, kad pabandytų užsitikrinti daugumą.
„Prognozuoju, kad per vienerių ar daugiausiai pusantrų metų laikotarpį M.Rajoy sušauks pirmalaikius rinkimus“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs PSOE strategas, pageidavęs neviešinti savo pavardės.
Trečiasis kandidatas į socialistų lyderius – buvęs autonominio Baskų krašto vyriausybės vadovas Patxi Lopezas (Pačis Lopesas) – sekmadienį surinko 10 proc. balsų.
Panašiai kaip Didžiosios Britanijos leiboristų pirmininkas Jeremy Corbynas, pernai mėgintas pašalinti iš lyderio posto ir tebekeliantis nepasitenkinimą nemažai daliai partijos narių, P.Sanchezas yra labai populiarus tarp eilinių socialistų aktyvistų, bet jo nepalaiko įtakingiausi partijos veikėjai.
„Partijos nariai yra su Pedro“, – AFP sakė nuo 1974-ųjų Socialistų partijai priklausantis Juanas Jose Ortsas (Chuanas Chosė Ortsas), kuris prie PSOE būstinės Madride šventė P.Sanchezo pergalę kartu su dešimtimis kitų jo šalininkų.
„Čia jis buvo nužudytas ir čia prisikėlė“, – sakė jis.
P.Sanchezo laukia sunki užduotis sugrąžinti politinį spindesį smarkiai susiskaldžiusiai partijai, kuri išsikvėpė panašiai kaip Prancūzijos bei Britanijos socialistai ir prarado pozicijas iškilus „Podemos“.
Dauguma P.Sanchezo šalininkų, kaip ir buvę jo varžovai kovoje dėl partijos lyderio posto, yra vidutinio amžiaus ar vyresni žmonės – tai rodo, kad socialistams sunkiai sekasi palenkti į savo pusę jaunesnį elektoratą.
Iki 2011-ųjų Ispanijai vadovavusi PSOE per praėjusiais metais vykusius rinkimus į 305 vietų parlamentą iškovojo tik 85 mandatus. Tai buvo prasčiausias partijos rezultatas rinkimuose nuo 1975 metų, kai Ispanija grįžo prie demokratijos po ilgamečio diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties.
Beveik pusę socialistų elektorato persiviliojo „Podemos“, kuri neslepia ambicijų tapti pagrindine kairiojo sparno politine jėga Ispanijoje.
