Lenkiją valdančios nacionalistinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) nariai Lodzėje pareikalavo, kad viena miesto gatvė nebesivadintų JAV prezidento F.Roosevelto vardu.
Anot TTP aktyvistų, 1933–1945 metais JAV vadovavęs F.Rooseveltas išdavė su fašistine Vokietija kovojusią Lenkiją, nes Jaltos sutartimi leido SSRS vadovui Josifui Stalinui paimti jų kraštą į savo globą.
Lodzės tarybos narys Wlodzimierzas Tomaszewskis tvirtina, kad suteikusi F.Roosevelto vardą gatvei sovietinė Lenkijos valdžia tik paliudijo, jog JAV prezidentas buvo komunistų bičiulis.
Įžvelgia komunizmo rėmimą
Lodzės tarybos narius sukilti prieš F.Rooseveltą paskatino prieš metus Seimo priimtas draudimas urbanistinių statinių pavadinimais puoselėti komunizmą ir kitas totalitarines santvarkas.
TTP teigimu, Lodzėje, trečiame pagal gyventojų skaičių Lenkijos mieste, F.Roosevelto gatvę reikėtų pervadinti vėlesnio JAV prezidento Ronaldo Reagano vardu.
Pastarasis JAV prezidentas, šalį valdęs 1981–1989 m., buvo tam tikra prasme priešingybė F.Rooseveltui, SSRS pavadino „blogio imperija“ ir principingai rėmė visus antikomunistinius judėjimus.
R.Reaganas daug prisidėjo prie socialistinių šalių sistemos griuvimo, aktyviai rėmė Lenkijos opoziciją.
Atsidėkojant už tai prieš šešerius metus Varšuvoje priešais JAV ambasadą buvo pastatyta R.Reagano skulptūra.
Savo valdymo metu F.Rooseveltas buvo labai populiarus JAV prezidentas, vienintelis šias pareigas ėjęs keturias kadencijas. Istorikai giria šio prezidento nuopelnus įveikiant pasaulinę ekonominę krizę ir nugalint fašistinę Vokietiją.
Bet dalis ekspertų mano, kad F.Rooseveltas ignoravo J.Stalino užmačias pavergti Rytų Europos šalis, ir už tai jį kritikuoja.
Pykdo istorikus ir opoziciją
Siūlymai panaikinti F.Roosevelto gatvės pavadinimą vis dėlto supykdė tiek Lenkijos opoziciją, tiek dalį istorikų. Lenkijos mokslų akademijos profesorius istorikas Piotras Osekas pareiškė, kad gatvių pavadinimai ir architektūros statiniai yra praeities liudininkai ir jų nereikėtų naikinti.
P.Oseko nuomone, TTP lyderių siekiai sutampa su totalitarinių santvarkų vadovų norais viską pervadinti saviškių vardais ir įamžinti tik jiems svarbius įvykius.
Profesorius teigė, jog pasiremdami dekomunizacijos įstatymu valdantieji siekia manipuliuoti istorine tautos atmintimi ir išbraukti iš vadovėlių jiems nepatinkančius asmenis bei įvykius.
Istorikas iškėlė retorinį klausimą: galbūt jau greitai valdantieji norės panaikinti ir sukilėlių vado Tado Kosciuškos bei prieškarinės Lenkijos vadovo Josefo Pilsudskio vardais įamžintų gatvių ir aikščių pavadinimus? Šių asmenybių pažiūros esą buvo artimos komunistams, o J.Pilsudskis pats įkūrė ir vadovavo Socialistų partijai.
Nusitaikė prieš savanorius
Didžiausias aistras sukėlė TTP reikalavimas pakeisti Dabrowskio brigados gatvės pavadinimą sostinėje Varšuvoje.
Toks pavadinimas buvo suteiktas siekiant pagerbti lenkų savanorius, 1936–1939 metų Ispanijos pilietinio karo metu prisidėjusius prie oficialios respublikos gynėjų.
Generolą Francisco Franco, vėliau įvedusį karinę diktatūrą, tada rėmė fašistinė Vokietija ir Italija, o demokratiškai išrinktą valdžią – SSRS ir kairiųjų pažiūrų kovotojai iš viso pasaulio.
Savanoriai lenkai susitelkė į brigadą, pavadintą Paryžiaus komunoje kovojusio generolo Jaroslawo Dabrowskio vardu.
Į minėtą brigadą įsitraukė iš viso 5 tūkst. kovotojų. Tarp jų buvo ir 8 lietuviai, 137 baltarusiai, 366 ukrainiečiai, nemažai prancūzų. Mūšiuose žuvo trys tūkstančiai bataliono savanorių.
„Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Vakarų valstybėse respubliką gynusiems savanoriams buvo pastatyti paminklai, jų vardais pavadintos gatvės, ir niekam nekyla minčių ištrinti jų vardus“, – piktinosi istorikas Maciejus Sanigorskis.
Šis varšuvietis įkūrė organizaciją „Šalin rankas nuo Ispanijos savanorių“ ir ėmė rengti protesto mitingus prieš kovotojų atminimo juodinimą ir naikinimą.
Tokiems protestams pritaria ir Opolės universiteto politologijos profesorius Wojciechas Opiola, išsamiai studijavęs Ispanijos pilietinį karą. W.Opiola paneigė TTP tvirtinimą, kad kaip lenkų savanoriai vyko vien komunistai, nes daug kovotojų buvo nepartiniai, anarchistai, idealistai, kovoję už respubliką, prieš fašistus.
Istorikas priminė, kad minėtus savanorius vėliau persekiojo ikikarinė valdžia, jie patyrė represijas stalinizmo epochoje, o dabar žeminimą išgyvena ir kovotojų vaikai, anūkai.
Nori įamžinti saviškius
Opoziciją pykdo ir tai, kad TTP siekia gatves pervadinti šios partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio brolio Lecho bei motinos Jadwigos vardais.
Lodzėje F.Roosevelto gatvė atsiremia į J.Kaczynskos vardu pavadintą sankryžą, o gretimą gatvę TTP reikalauja pervadinti L.Kaczynskio vardu.
Apžvalgininkai spėja, kad per aviakatastrofą Smolenske brolio dvynio, šalies prezidento, netekęs J.Kaczynskis pasinėrė į gilią depresiją ir liguistai siekia brolio atminimą įamžinti kuo labiau.
Sociologai tokiuose veiksmuose įžiūri ir partinę propagandą bei pavaldinių siekį pataikauti autoritariškajam partijos lyderiui.
Katastrofa įvyko 2010 metais, o visoje šalyje jau iškilo 70 paminklų L.Kaczynskiui.
J.Kaczynskio motina buvo viena iš daugybės nežymių Varšuvos sukilimo dalyvių karo metais ir, daugelio apžvalgininkų nuomone, nenusipelnė didaus įamžinimo, tačiau jos vardu pervadinama vis daugiau gatvių.
