„Užsienio specialiosios tarnybos, nepakildamos iš už stalo,
gali identifikuoti mūsų šnipus, o paskui atsekti jų kontaktus
užsienyje“, – rašo leidinys. Laikraščio žiniomis, tarp paskelbtų
duomenų yra tiek tikrosios pavardės, tiek slapyvardžiai, su kuriais
agentai veikė įvairiose šalyse. „Tai neapsakomas skandalas.
Daugelis šių žmonių dar gyvi, aktyvūs jų kontaktai. Lenkijos
valstybė juos tiesiog išdavė“, – pareiškė žurnalistams buvęs
žvalgybos karininkas.
Pagal Lenkijos vidaus saugumo agentūros ir žvalgybos agentūros
įstatymą duomenys apie darbuotojus turi būti slapti. Jie atsidūrė
visiems prieinamame sąraše todėl, kad šie agentai savo tarnybą
pradėjo iki 1989 metų. Jų pavardės paaiškėjo priėmus Tautos
atminties instituto įstatymą. Mat pagal jį LLR specialiųjų tarnybų
dokumentai buvo išslaptinti.
Be kita ko, Tautos atminties instituto sąraše yra informacija, kad
žvalgybos karininkas buvo Lenkijos URM protokolo tarnybos vadovas
Mariuszas Kazana, žuvęs per aviacijos katastrofą
prie Smolensko 2010 metų balandžio 10 d. Lenkijos šnipas buvo ir
Jaroslawas Skonieczka – vienas iš valdininkų,
kurie atvedė Lenkiją į NATO. Prieš kelerius metus jis vadovavo
departamentui, atsakingam už Aljanso partnerystę su trečiosiomis
šalimis, ir tebedirba NATO struktūrose.
