Praėjusi savaitė pažėrė įvykių, dėl kurių ukrainiečiai kaltina pasistengus rusus. Naktį iš antradienio į trečiadienį iš granatsvaidžio šauta ir pataikyta į Lenkijos konsulato, esančio Šiaurės Ukrainos mieste Lucke, stogą.
Tą pačią dieną kelią iš Lvovo link Lenkijos pasienio užblokavo Ukrainos lenkais apsimetę asmenys. Demonstrantai kaltino ukrainiečius niokojant lenkiškus paminklus, vykdant antilenkišką politiką ir neprisiimant kaltės dėl Voluinės žudynių 1943 m.
Ukrainos saugumiečiai vėliau atskleidė, kad demonstrantai – moksleiviai ir girtaujantys asmenys – užsakytu autobusu atvyko iš Kijevo, o į piketą atvykusiems asmenims buvo sumokėta po 30 zlotų (7 eurus).
Paaiškėjo ir tai, kad Ukrainos lenkų bendruomenės nariais prisistatę protesto rengėjai neturi nieko bendra su ta organizacija, o pikete nedalyvavo joks vietinis lenkas.
Autobuse buvo rasta filmavimo aparatūra bei bepilotė skraidyklė, tad manoma, kad protestą buvo siekiama parodyti per Rusijos televiziją. Du piketo organizatoriai buvo suimti, prokuratūra juos kaltina sąmoningai siekus sukiršinti tautas.
Siekia pakenkti santykiams?
Ukrainos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriuo kaltę dėl Lenkijos konsulato Lucke apšaudymo bei kitų incidentų suvertė Maskvai.
Kremliui iš dalies pasiteisino šios provokacijos, nes Lenkijos vyriausybė nusprendė uždaryti visus Lenkijos konsulatus Ukrainoje tol, kol bus garantuotas jų saugumas.
Varšuva pareikalavo iš Kijevo užtikrinti, kad nebebus niokojami lenkiški paminklai Ukrainoje.
Pastaruoju metu Vakarų Ukrainoje nepaprastai padaugėjo tokių vandalizmo aktų.
Kijevo ir Varšuvos politologai spėja, kad Maskva šias šalis siekia sukiršinti dėl to, kad toks konfliktas labai pakenktų tiek ekonominiams, tiek politiniams Ukrainos interesams. Mat Varšuva atlieka neoficialų Kijevo advokatės vaidmenį Europos Sąjungoje (ES).
Be to, Lenkijoje uždarbiauja ir pinigus į gimtinę siunčia per milijoną ukrainiečių, o Varšuvos politikai nuo pat Oranžinės revoliucijos laikų principingai remia Ukrainos siekius tapti Europos Sąjungos ir NATO nare.
Persekioja Voluinės šešėlis
Maskva didesnę galimybę sukiršinti šias kaimynes, kaip spėjama, įžvelgė po to, kai prieš pusantrų metų Lenkijoje į valdžią atėjo nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP).
Pastaroji Seime balsavo, kad 1943–1944 metais Voluinėje vykę ukrainiečių ir lenkų partizanų konfliktai buvo genocidas prieš lenkų tautą.
Ukrainos parlamentas po to norėjo lenkų vykdytas žudynes įvardyti kaip genocidą, tačiau susilaikė nuo tokio sprendimo, nes pabūgo, kad Varšuva neberems Briuselyje Kijevo.
Voluinėje tada žuvo apie 40–60 tūkst. lenkų ir 15–30 tūkst. ukrainiečių, o istorikai abiejų tautų kovotojus kaltina vykdžius taikių žmonių žudynes.
Ukrainos intelektualai kreipėsi specialiu laišku į Lenkijos parlamentarus prašydami Voluinės įvykių nevadinti genocidu, nes tai gali komplikuoti ir pabloginti šalių santykius.
TTP ignoravo tokį kreipimąsi. O po kiek laiko Lenkijoje nežinomi asmenys ėmė griauti ukrainiečių kariams skirtus paminklus, o Ukrainoje padažnėjo lenkiškų paminklų niokojimo atvejų.
Varšuva neatsiribojo ir nepasmerkė ukrainietiškų paminklų griovimo bei antiukrainietiškų akcijų, tačiau garsiai protestavo prieš panašius įvykius Ukrainoje.
Programišiai rado įrodymų
Prieš kelias savaites Lenkijos slaptosios žvalgybos pirmą kartą gavo svaresnių įrodymų, jog Kremlius slapta siekia šią šalį sukiršinti su kaimynine Ukraina. Tokią informaciją Varšuvai perdavė Ukrainos programišių grupė „Cyber Aliance“.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ teigimu, minėti programišiai nutekino dokumentus, įrodančius, kad Maskva finansavo prieš Ukrainą nusistačiusias organizacijas Lenkijoje, skatino jas remti Krymo okupaciją ir plūsti tariamus Kijevo fašistus.
Tai atskleisti programišiams padėjo įsilaužimas į įtakingo Rusijos Valstybės Dūmos nario, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) instituto pirmininko Konstantino Zaulino elektroninio pašto dėžutę. NVS institutas atsakingas už rusų kultūros ir pasaulėžiūros skleidimą užsienyje, finansuoja tokią veiklą vykdančias organizacijas.
Paaiškėjo, jog netrukus po Krymo okupacijos K.Zaulinas paprašė Baltarusijos istoriko Aliaksandro Usovskio padėti įsteigti prorusiškos propagandos ruporus Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.
A.Usovskis laikomas Lenkijos istorijos žinovu, o Baltarusijoje išgarsėjo knygomis, kuriose aukština Josifą Staliną bei Vladimirą Putiną.
Istorikas darbo pradžiai užsiprašė 100 tūkst. eurų, juos jam pervedė su Kremliumi susijęs verslininkas Konstantinas Malofejevas.
Pastarasis finansavo Krymo okupacijos operaciją, o jo įmonėje dirbo Igoris Gorkinas bei Aleksandras Borodajus.
Pirmasis vadovavo Slovjansko užėmimui, o antrasis 2014 m. tapo vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovu.
A.Usovskis laiške K.Malofejevui rašė, kad norint Lenkijoje suorganizuoti nedideles Krymo okupaciją palaikančias bei Kijevą peikiančias demonstracijas reikia sumokėti kraštutiniams dešiniesiems.
Istorikas nurodė tokių demonstracijų kainą – 13,5 tūkstančio eurų.
Kiek pinigų A.Usovskis pasiėmė sau, o kiek pervedė radikalams, nepavyko nustatyti.
A.Usovskis gyrėsi, jog turi priėjimą prie Lenkiją valdančios TTP, opozicinių Valstiečių bei Kukizo partijų politikų.
A.Usovskis ataskaitose džiaugėsi, kad pavyko surengti negausias prieš Ukrainą nukreiptas demonstracijas įvairiose Lenkijos vietose.
