„Putino Rusija baiminasi dviejų dalykų: savo tautos solidarumo
ir pasaulio solidarumo, ypač Europos solidarumo. Jeigu mes mąstysime
vienomis kategorijomis, aš įsitikinęs, kad pasieksime pergalę, nes
agresyvi, provokacinė politika būtent to ir bijo“, –
penktadienį Kaune vykusiame Baltijos ir Juodosios jūrų šalių
forume kalbėjo V.Juščenka.
Jis pabrėžė, kad didžiausia problema Rytų Europoje – ne
ekonominiai ar socialiniai veiksniai, bet augantis užšaldytų
konfliktų skaičius. Pasak buvusio Ukrainos lyderio, Europoje nėra
praktikos, kaip šiuos konfliktus spręsti. Be to, išspręsti šiuos
konfliktus, pasak jo, galima tik susitarus dėl vieningo jų vertinimo
visoje Europoje.
„Puikiai suprantame, kad karo klausimas – ne tik
militarizavimo klausimas: agresija vyksta ir kalbiniu pagrindu,
okupacija būna kultūrinė ir kitokia. Trumpai tariant, nereikia
klausti, kam skambina varpai šiandien: jie gali skambinti
portugalams, rytoj – Baltijos tautoms. Mes turime išmokti atsakyti
į iššūkius, kurie egzistuoja mūsų regione“, – kalbėjo
V.Juščenka.
Apie solidarumą kalbėjo ir buvęs Lenkijos prezidentas Lechas
Walesa, vadovavęs tokio paties pavadinimo
judėjimui. Pasak buvusio Lenkijos lyderio, tai, kas veikė praeityje,
gali būti priemone spręsti ir šių dienų iššūkius.
„Kai šiandien man kas nors sako, kad nesusitvarkysime su
Ukrainos ir Rusijos problemomis, sako, kad nebus Europos vienybės,
aš noriu pasakyti: man kažkada jau sakėte, kad bus atominis karas
ir tik jis pakeis pasaulį. Ir matote, nereikėjo jokio karo. Užteko
mūsų tinkamo solidarumo. O kas yra solidarumas? Jeigu negali pakelti
tam tikro svorio, tai paprašyk, kad kiti tau padėtų. Kai teko
kovoti devintajame dešimtmetyje, ta našta buvo Sovietų sąjunga ir
komunizmas. Reikėjo organizuoti visą Lenkiją, kreiptis į Europą,
į pasaulį pagalbos ir būtent dėl to tai pavyko“, –
įsitikinęs L.Walesa.
Bendrumo svarbą pabrėžė ir buvęs Lietuvos prezidentas Valdas
Adamkus, jo teigimu, humanizmas, tarpusavio pasitikėjimas ir
atvirumas – vienintelis kelias Europai.
„Dialogas, pasitikėjimas, pagarba ir šiandien, kai Europą ir
pasaulį krečia ne viena politinė ir vertybinė karštligė,
neprarado savo vertės. Ko gero, šiandien tai dar didesnės, dar
svarbesnės vertybės“, – teigė kadenciją baigęs prezidentas.
Kaune vykusio forumo „Europa šiandien. Baltijos konsensusas
(1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“
metu buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai diskutavo apie
Europos ateitį. Penktadienį rengiamasi priimti forumo nutarimą –
„Pasitikėjimo ir taikos dialogas“. Tai kvietimas pilietinę
visuomenę, politikus, mokslininkus, kultūros, verslo ir kitų
sričių atstovus suburti jėgas.
