Kitą savaitę Lordų Rūmai spręs, ar įstatymo dėl „Brexit“ reikės taisyti. Kol kas sakytos parlamentarų kalbos išdavė nemažai informacijos apie Lordų Rūmų, kuriuose valdančioji konservatorių partija neturi daugumos, požiūrį į Europą ir ateitį, rašo „Politico“.
„Jei pritrūks laiko, galima aktyvuoti 50-ojo straipsnio trečiąjį paragrafą, kad mūsų vyriausybei būtų pratęstas dviejų metų derybų dėl išstojimo laikotarpis, – aiškino Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio autorius Johnas Kerras. – Be to, 50-ojo straipsnio aktyvavimas nėra neatšaukiamas procesas. Jei pažvelgę į bedugnę mes nuspręsime pakeisti nuomonę dėl išstojimo, galėsime taip padaryti ir niekas Briuselyje negalės mūsų sustabdyti.“
2005-2011 metais valstybės tarnybos vadovu dirbęs Gusas O'Donnellis perspėjo, kad po išstojimo ES ir toliau liks didžiausia Jungtinės Karalystės prekybos partnere. Tačiau tada britai jau nebeturės galimybės tartis dėl įvairių reguliacijų.
O 1983-1989 metais Jungtinės Karalystės kancleriu dirbęs, buvęs išstojimo kampanijos „Vote Leave“ pirmininkas Nigelas Lawsonas pabrėžė, kad su populizmo banga kovojanti Bendrija jokiu būdu neketina britams nuolaidžiauti derybose dėl prekybos susitarimo.
„Mūsų partneriai Europoje aiškiai pasakė, kad Jungtinei Karalystei gavus visko, ko ji nori, būtų paskatinti populistiniai judėjimai, ypač Prancūzijoje, – kalbėjo N.Lawsonas. – Nėra jokių galimybių, kad ES pritars prekybos sutarčiai, kurios mes norime. Turime būti realistiški: vienintelė praktiška baigtis yra tai, kad mes neturėsime jokio susitarimo dėl prekybos.“
Buvęs nuolatinis sekretorius iždui 2005-2016 metais Nicholas Macphersonas savo kalboje Lordų Rūmuose į „Brexit“ žvelgė itin filosofiškai.
„Buvęs premjeras Davidas Cameronas padarė klaidą surengęs referendumą, bet žmonės pareiškė savo nuomonę, o jų atstovai pasirinkti įgyvendinti jų valią, – sakė N.Macphersonas. – Tie, kas balsavo už pasilikimą ES neturėtų liūdėti. Britų salos savo santykį su kontinentine Europa bando įvardyti jau 2 tūkst. metų. Referendumo rezultatas parodė, kad ratas sukasi, bet ratas vėl pasisuks ir ateityje.“
O buvęs eurokomisaras Jonathanas Hillas pabrėžė, kad Bendrija toli gražu nėra pavaldi britų norams bei nelaukia sudėjusi rankų, kad Jungtinė Karalystė persigalvotų dėl išstojimo.
„Likusi Europos dalis nesėdi ir negalvoja, kaip mus susigrąžinti. ES tikrai norėjo, kad pasiliktume, bet dabar jau susigyveno su tuo, kad balsavome išstoti, – aiškino J.Hillas. – Jų prioritetas yra išsiaiškinti, kokia bus Bendrijos 27 šalių ateitis, o ne viską stabdyti vien dėl to, kad kada nors galbūt suskambės telefonas ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras pasakys: „Atleiskite, vis dėlto, norėtume grįžti.“
