73 metų A.Van der Bellenas per gegužę vykusių Austrijos
prezidento rinkimų antrąjį turą nedideliu skirtumu nugalėjo
griežtai prieš imigrantus nusistačiusios Laisvės partijos (FPÖ)
kandidatą Norbertą Hoferį, bet tąsyk rezultatai buvo atšaukti
dėl balsų skaičiavimo pažeidimų.
Vėliau vyriausybei teko atidėti spalį planuotus pakartotinius
rinkimus, kai paaiškėjo, kad balsavimui paštu skirti vokai tinkamai
neužsiklijuoja dėl prastų klijų ir gali būti nesunkiai atidaryti.
A.Van der Bellenas galiausiai laimėjo rinkimus gruodžio 4 dieną
ir užėmė reprezentacinį, bet itin trokštamą prezidento postą.
Jeigu rinkimus būtų laimėjęs 45 metų N.Hoferis, jis būtų
tapęs pirmuoju kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentu
Europos Sąjungoje. Be to, šis politikas neslepia simpatijų kitiems
savo bendraminčiams Europos politikams bei naujajam JAV prezidentui
Donaldui Trumpui.
Žaliųjų remiamo nepriklausomo kandidato profesoriaus A.Van der
Belleno pergalę su palengvėjimu įvertino centro politikai
Austrijoje ir visame žemyne.
Tačiau Austrijos kanclerio Christiano Kerno
„didžioji koalicija“, kurią sudaro centro kairioji
Socialdemokratų partija (SPÖ) ir centro dešiniųjų Austrijos
liaudies partija (ÖVP), vis dar patiria didžiulį spaudimą.
Šalyje padaugėjo spėliojimų, kad koalicija gali iširti ir bus
paskelbti pirmalaikiai rinkimai, nes nacionalinėse apklausose
pirmauja FPÖ, o koalicijos, turinčios valdyti šalį iki 2018-ųjų
pabaigos, viduje šią savaitę tęsėsi viešos rietenos.
„Pažadu ištikimai laikytis konstitucijos ir visų respublikos
įstatymų bei vykdyti savo pareigas pagal savo žinias ir
sąžinę“, – sakė A.Van der Bellenas per ceremoniją parlamente.
