Pasak organizatorių, šio „viršūnių kontrasusitikimo“
istoriniame Koblenco mieste prie Reino upės dalyviai stengsis
susitarti dėl savo bendros „vizijos apie laisvės Europą“.
Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ lyderė M.Le Pen dalysis
scena su antiimigracinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD)
vadove Frauke Petry, Nyderlandų antiislamiškos
Laisvės partijos pirmininku Geertu Wildersu ir
Italijos euroskeptiškosios Šiaurės lygos lyderiu Matteo Salvini.
„Tikslas – apibrėžti rytojaus Europą“, – penktadienį
sakė M.Le Pen, kuriai prognozuojama gegužę patekti į Prancūzijos
prezidento rinkimų antrąjį turą.
„Kiekvienas iš mūsų labai ištikimas suverenumui ir laisvei
bendrąja prasme. Tikiu, kad mus sutelkia Europos Sąjungos laissez-
faire politikos atmetimas“, – prieš šį susitikimą sakė ji
Prancūzijos radijui „Classique“.
Padrąsintos pernai Didžiojoje Britanijoje įvykusio referendumo,
per kurį šalis apsisprendė išstoti iš ES, ir Donaldo Trumpo netikėtos pergalės JAV prezidento rinkimuose
Europos ultradešinieji tikisi supurtyti nusistovėjusią politiką,
pasikinkiusios prieš dabartinius lyderius nukreiptą pyktį ir
susirūpinimą dėl imigrantų.
Ši konferencija prasidės praėjus tik vienai po D.Trumpo
prisaikdinimo. Naujasis lyderis paskelbė itin nacionalistinio tono
inauguracijos kalbą ir pažadėjo, kad nuo šiol „Amerika bus
pirmoje vietoje“.
„Odė džiaugsmui“
Susitikimo Koblence dalyviai ne kartą reiškė žavėjimąsi
šiuo ekscentrišku milijardieriumi, iškeltu į Baltuosius rūmus
populistinės bangos.
„Sveikinimai prezidentui Trumpui!!“ – G.Wildersas
parašė tviteryje per Amerikos lyderio inauguraciją. Vėliau olandas
paskelbė nuotrauką, kurioje jis matomas su besišypsančiomis
F.Petry ir M.Le Pen per vakarienę, surengtą suvažiavimo
išvakarėse.
„Didžiuojuosi būdamas su naujosios Europos lyderiais“, –
jis parašė prie nuotraukos.
Šis charizmatiškas Nyderlandų įstatymų leidėjas yra
populiariausias šalies politikas prieš kovą vyksiančius parlamento
rinkimus, bet apžvalgininkai sako, kad jam tikriausiai bus sunku
rasti koalicijos partijų, kad galėtų sudaryti vyriausybę.
Koblenco kongresą organizuoja Europos Parlamento frakcija
„Tautų ir laisvės Europa“ (ENF), 2015 metais įkurta M.Le Pen.
Dabar ją sudaro 40 eurparlamentarų iš devynių šalių.
Vokietijos Marshallo fondo politikos analitikas Timo
Lochocki sakė, kad šis suvažiavimas visų pirma
yra „tiesiog gera viešųjų ryšių akcija“, nes šioms partijoms
sustiprinti tarpusavio ryšius nėra labai svarbu.
„Juo labiausiai siekiama padidinti žiniasklaidos dėmesį, –
ekspertas sakė AFP. – Priežastys, dėl kurių žmonės balsuoja
už šias partijas – grynai nacionalinės, nepriklausomos nuo jokio
numanomo tarptautinio ultradešiniųjų bendradarbiavimo.“
Šių itin prieštaringai vertinamų politikų susitikimas
sukėlė susirūpinimą Vokietijoje.
Koblenco valdžia ruošiasi vėliau šeštadienį planuojamiems
dideliems protestams, organizuojamiems kairiųjų judėjimų,
pagrindinio politinio srauto partijų ir profsąjungų koalicijos.
Mieste mobilizuota per tūstantį policijos pareigūnų,
turinčių užtikrinti, kad demonstracijos būtų taikios.
Demonstrantai, kurių šūkis „Koblencas liks spalvingas: nėra
vietos dešiniajam populizmui“, sakė planuojantys prie suvažiavimo
vietos garsiai leisti Ludwigo van Beethoveno
„Odę džiaugsmui“ – ES himną.
Vokietijos vicekancleris socialdemokratas Sigmaras Gabrielis
tikriausiai prisidės prie protestuotojų. Kalbą
taip pat planuoja pasakyti Liuksemburgo užsienio reikalų ministras
Jeanas Asselbornas.
Kanclerė Angela Merkel atmetė galimybę susitikti su M.Le Pen
iki rinkimų Prancūzijoje, o jos atstovas sakė, kad prancūzų
ultradešiniųjų politikų siūlomos priemonės neturi nieko bendra
su Vokietijos vyriausybės politika.
M.Le Pen atsakymą per „Twitter“ daug kas laiko akibrokštu.
„Ketinu vykti į Vokietiją susitikti su jos ateitimi – AfD, o
ne jos praeitimi – CDU“, – rašė politikė, turėdama omenyje
A.Merkel konservatyviąją Krikščionių demokratų sąjungą.
Kontraversija
Prieš prasidedant šiam suvažiavimui AfD narys europarlamentaras
Marcus Pretzellis, F.Petry vyras, išprovokavo
gausią kritiką, kai pareiškė, kad kelioms vokiečių
žiniasklaidos priemonėms nebus leista nušviesti konferencijos –
esą dėl jų šališkumo.
Pasak jo, neįleistieji „galės stebėti tiesioginę
transliaciją“.
Tuo tarpu pati AfD bendrapirmininkė F.Petry sulaukė kritikos
strėlių, kad apskritai sutiko dalyvauti šiame susitikime. Kai kurie
iškilūs jos partijo nariai kėlė klausimą, kodėl AfD turėtų
bičiuliautis su M.Le Pen ir judėti toliau į politinę dešinę.
AfD buvo įkurta kaip euroskeptikų judėjimas, bet vėliau
sustiprino savo pozicijas, pasisakydama prieš A.Merkel liberalią
politiką pabėgėlių atžvilgiu, kai kanclerė plačiai atvėrė
šalies duris daugiau kaip milijonui prieglobsčio ieškotojų,
atvykusių nuo 2015 metų.
Artėjant rugsėjį vyksiantiems rinkimams apklausos rodo, kad AfD
palaiko 11–15 proc. rinkėjų, todėl ji gali tapti pirmąja nuo
1945 metų griežtosios linijos dešiniąja partija, patekusia į
federalinį Vokietijos parlamentą.
