Kandidatė į prezidentus pažadėjo, jei gegužę būsianti
išrinkta, jos šalis paliks euro zoną ir surengs referendumą dėl
tolesnės Prancūzijos narystės ES, panašų į Didžiojoje
Britanijoje įvykusį plebiscitą, kuriame buvo nubalsuota už
„Brexit“.
Visgi pastaruoju metu M.Le Pen sušvelnino savo retoriką ir
sakė, kad „bendra valiuta“ galėtų egzistuoti kartu su
nacionaline.
Kreipdamasi į užsienio žurnalistus ultradešiniojo Nacionalinio
fronto (FN) lyderė pabrėžė, kad „nepersigalvojo“.
Jei laimėtų gegužės 7 dieną planuojamus rinkimus, ji tuoj pat
pradėtų derybas su ES, kad ši sugrąžintų „keturias pamatines
suverenumo rūšis: teritorinę, ekonominę, monetarinę ir
teisėkūros“.
Pasak M.Le Pen, tos diskusijos būtų sutelktos į jos
reikalavimus sugrąžinti vidinių ES sienų kontrolę, nebeteikti
pirmenybės ES teisės aktams prieš nacionalinius įstatymus ir
suteikti teisę Prancūzijai atsisakyti euro bei laikytis
„ekonominio patriotizmo“ politikos.
Praėjus pusei metų ir atsižvelgusi į tų derybų rezultatus,
ji nuspręstų, ar rengti „Frexit“ referendumą.
„Arba turėsiu užsitikrinusi šiuos keturis sugrąžintus
suverenumus ir patarsiu prancūzams likti naujojoje tautų Europoje,
arba to neturėsiu ir paraginsiu juos palikti ES“, – pareiškė
ji.
Prieš imigrantus nusistačiusi M.Le Pen yra viena realiausių
kandidačių į prezidento postą, nes jai itin palankus visuomenės
nepasitenkinimas politikos elitu ir nerimas dėl migrantų,
pakurstytas virtinės džihadistų atakų. Šios priežastys
prisidėjo ir prie Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Bendriją,
taip pat Donaldo Trumpo iškilimo į JAV prezidento
postą.
M.Le Pen sakė, kad įvykiai Britanijoje ir JAV lėmė „didingą
tautinės valstybės sugrįžimą“.
Dauguma visuomenės apklausų prognozuoja, kad politikė pateks į
antrąjį prezidento rinkimų turą, tačiau veikiausiai pralaimės
konservatorių kandidatui Francois Fillonui.
Visgi ketvirtadienį paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad
auga ir kito kandidato – buvusio bankininko ir ekonomikos
eksministro Emmanuelio Macrono – populiarumas.
Viešosios nuomonės tyrimų instituto ELABE sausio 3–4 dienomis
atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 995 žmonės, parodė, jog
šis 38 metų varžovas išeitų į antrą turą kartu su M.Le Pen
pagal du iš aštuonių tirtų scenarijų.
Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatus kol kas sudėtinga
prognozuoti, nes iki šiol nežinomas galutinis kandidatų sąrašas.
Penktadienį pirmaujantis kandidatas F.Fillonas nesutiko su
anksčiau jo konkurentų išsakyta kritika savo katalikiškam
tikėjimui.
Paklaustas, kokią įtaką skurdžiau gyvenantiems žmonėms gali
padaryti jo planai apkarpyti išlaidas, jis ketvirtadienį per TF1
televiziją pareiškė, kad „kaip krikščionis niekada nepriimčiau
sprendimo, kuris prieštarautų žmogaus orumui“.
Šis pareiškimas sulaukė aršios reakcijos iš jo priešininkų,
kurie apkaltino politiką negerbiant griežtų Prancūzijos
įstatymų, atskiriančių Bažnyčią ir valstybę.
„Esu, kas esu, o aš esu atviras“, – F.Fillonas sakė
prancūzų kanalui BFMTV.
„Turi būti nuoširdus“, – pridūrė jis.
„Laisva moteris“
Praėjusių metų apklausos parodė, kad prancūzų rinkėjai
nepritaria pasitraukimui iš ES, bet jų nuomonės bendrosios valiutos
klausimu išsiskiria.
M.Le Pen pareiškė, kad Briuselis naudojosi euru per derybas su
finansinės pagalbos gavėjomis, tokiomis kaip Graikija ir
Portugalija, kaip „peiliu, kuriuo smeigi į šalies šonkaulius, kad
priverstum daryti tai, ko jos žmonės nenori daryti“.
Visgi kandidatė pabrėžė niekuomet nebuvusi „nusiteikusi
prieš bendros valiutos formos sugrąžinimą“.
FN lyderė pasiūlė atsiskaitymams tarp ES narių naudoti ekiu
modelį, sudarytą valiutų krepšelio principu, veikusį dar prieš
įvedant eurą.
M.Le Pen, kaip ir D.Trumpas, yra viešai išreiškusi paramą
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Antradienį ji pareiškė, kad Rusijos įvykdytą Krymo
atplėšimą nuo Ukrainos laiko teisėtu žingsniu. Vakarų šalys
2014 metų kovą Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Juodosios
jūros pusiasalio prisijungimą laiko neteisėta aneksija ir yra
paskelbusios Rusijai sankcijų.
Tokie jos pasisakymai kelia nerimą, kad Rusija gali siekti
įsikišti ir į kitus rinkimus. Penktadienį paskelbtoje
amerikiečių žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad V.Putinas užsakė
programišių atakų ir manipuliavimo žiniasklaida kampaniją,
siekdamas pakenkti demokratei Hillary Clinton laimėti JAV prezidento rinkimus bei padėti laimėti respublikonui
D.Trumpui.
Tuo tarpu M.Le Pen, kurią finansuoti atsisakė Prancūzijos
bankai, dėl to ji yra priversta ieškoti kreditorių užsienyje,
pareiškė, kad jos niekas nesulaikytų.
„Esu visiškai laisva moteris“, – sakė ji.
„Nenoriu, kad Prancūziją pavergtų JAV. Taip pat nenoriu, kad
mus pavergtų Rusija“, – pareiškė M.Le Pen.
