Italijos premjeras Matteo Renzi atsistatydina

„Mano (darbo) vyriausybėje patirtis baigiasi čia“, – per spaudos konferenciją paskelbė M.Renzi ir pripažino, kad jo siūlytų reformų priešininkų kampanija iškovojo „itin aiškią“ pergalę per plebiscitą, su kuriuo jis susiejo savo politinę ateitį.

Vidaus reikalų ministerijos prognozės rodo, kad „Ne“ stovyklą, vadovaujamą populistinio „Penkių žvaigždučių“ judėjimo, palaikė 59,5 proc. balsavusiųjų.

Sekmadienį balsavo beveik 70 proc. tokią teisę turinčių italų, o šis itin didelis aktyvumas atspindi, kokie opūs klausimai buvo iškelti ir kokios viltys į juos buvo sudėtos.

M.Renzi sakė pirmadienį susitiksiantis su prezidentu Sergio Mattarella ir įteiksiantis jam savo atsistatydinimo raštą po paskutinio vyriausybės posėdžio.

Tuomet S.Mattarellai teks pareiga tarpininkauti formuojant naują vyriausybę, o jeigu šios pastangos nebus sėkmingos – paskelbti pirmalaikius rinkimus.

Daugumos analitikų nuomone, labiausiai tikėtinas scenarijus, kad M.Renzi administraciją pakeis laikinoji, vadovaujama jo Demokratų partijos. Šis kabinetas galėtų dirbti iki įprastų rinkimų 2018 metų pavasarį.

Finansų ministras Pieras Carlo Padoanas laikomas favoritu pakeisti M.Renzi Ministrų Tarybos pirmininko poste.

„Ne“ stovyklos šalininkų pergalė yra netgi didesnė negu rodė prognozės iki lapkričio 18 dienos. Vėliau žiniasklaidai buvo uždrausta skelbti apklausų rezultatus. 

M.Renzi pasitraukimas veda Italiją į naują politinio netikrumo laikotarpį ir tikėtiną sumaištį ekonomikoje. 

Pagrindinės opozicijos partijos prieš balsavimą tvirtino, kad turi būti surengti pirmalaikiai rinkimai, jeigu bus atmesti M.Renzi pasiūlymai sumažinti Italijos Senato narių skaičių ir galias, taip pat perduoti dalį regionų valdžios įgaliojimų nacionalinei vyriausybei. 

Paskutinį kampanijos savaitgalį M.Renzi tvirtino dar galintis laimėti rinkėjų palaikymą, bet po balsavimo pripažino, kad jam nepasisekė. 

„Italijos žmonės šiandien pasisakė nedviprasmiškai“, – pažymėjo premjeras. 

Opozicijos partijos teigė, kad siūlymai pakeisti jau 68 metu galiojančią konstituciją kelia pavojų demokratijai, nes pataisos pašalintų svarbius saugiklius ir suteiktų vykdomajai valdžiai per dideles galias. 

„Ne“ kampanija, vadovaujama populistinio „Penkių žvaigždučių“ judejimo, taip pat stengėsi išnaudoti blėstantį M.Renzi populiarumą, vangią ekonomiką ir problemas, keliamas iš Afrikos į Italiją atvykusių dešimčių tūkstančių migrantų. 

Kraštutinės ultradešiniosios Šiaurės lygos lyderis Matteo Salvini sakė, kad M.Renzi turėtų nedelsiant atsistatydinti, taip pat reikalavo pirmalaikių rinkimų. 

„Dievo valia tai baigėsi. Tikiuosi, rytoj prasideda nauja era“, – jis sakė anksčiau sekmadienį. 

Referendumo rezultatai tapo didele pergale „Penkių žvaigždučių“ lyderiui komikui Beppe Grillo (Bepei Grilui), raginusiam italus vadovauti savo nuojauta. 

M.Renzi šalininkai savo ruožtu buvo įsitikinę, kad balsuoja už pokyčius, kuriuos jau seniai reikėjo įgyvendinti. 

Prie vienos balsavietės Romoje 37 metų verslininkas Raffaele Pasquini sakė AFP, kad balsavo „Taip“ savo dvejų metų sūnaus labui. 

„Balsuojame mėgindami pakeisti šalį, kur buvo per ilgai stabdoma“, – aiškino jis. 

M.Renzi paskelbus apie pasitraukimą, susilpnėjo euro kursas, o rinkų nestabilumas atrodo neišvengiamas – bent jau trumpuoju laikotarpiu. 

Kai kurie analitikai baiminasi gilesnės investuotojų pasitikėjimo krizės, galinčios sužlugdyti labiausiai įsiskolinusių Italijos bankų gaivinimo schemą. Tokiu atveju euro zonoje gali išplisti didesnio masto finansų krizė. 

Be to, po „Brexit“ šalininkų pergalės Didžiojoje Britanijoje ir Donaldo Trumpo netikėto laimėjimo per JAV prezidento rinkimus „Ne“ stovyklos šalininkų sėkmė Italijoje tikriausiai bus laikoma dar viena populistinių jėgų pergale ir tikėtinu tramplinu į valdžią P.Grillo „Penkių žvaigždučių“ judėjimui. 

Visgi per šią kampaniją buvo svarbus ne vien visuomenės nepasitenkinimas Italijos valstybės būkle. Daugelis italų, kurių politinės pažiūros panašios pakraipos kaip M.Renzi, labai įtariai vertino siūlytas konstitucijos pataisas. 

Šiuo metu Senatas turi 315 renkamus ir penkis visam gyvenimui paskirtus įstatymų leidėjus, o vyriausybė siūlė sumažinti jų skaičių iki 100 narių, daugiausiai skiriamų regionų. 

Be to, iš parlamento aukštųjų rūmų turėjo būti atimta dauguma galių blokuoti ir taisyti teisės aktų projektus, taip pat atstatydinti vyriausybes. 

M.Renzi sakė, kad tokia tvarka lemtų daug veiksmingesnį šalies, kurią nuo konstitucijos priėmimo 1948 metais jau yra valdžiusios 60 skirtingų vyriausybių, valdymą. 

Politiniai oponentai šias reformas vadino nepakankamai apgalvotomis ir galinčiomis atverti duris autoritariniam valdymui, kurio konstitucija turėtų neleisti.