Šiuos pakartotinius rinkimus tikisi laimėti griežtąją liniją
palaikančios Laisvės partijos (FPÖ) kandidatas Norbertas Hoferis.
Per gegužę vykusių Austrijos prezidento rinkimų antrąjį turą
jis nedideliu skirtumu pralaimėjo Žaliųjų partijos remiamam
Alexander’ui van der Bellenui, bet
tąsyk rezultatai buvo atšaukti dėl balsų skaičiavimo pažeidimų.
Didžiosios Britanijos birželį įvykusiame referendume priimtas
apsisprendimas trauktis iš ES ir daugelį nustebinusi Donaldo Trumpo pergalė lapkritį įvykusiuose JAV prezidento
rinkimuose sustiprinto iškalbaus šaunamųjų ginklų entuziasto 45
metų N.Hoferio pozicijas. Jis prisiekė „atsikratyti apdulkėjusios
sistemos“, siekti artimesnių santykių su Rusija ir kovoti su
„centralizuojančia Briuselio galia“.
„Norime būti ES dalimi, bet neprarasti savo tapatybės“, –
naujienų agentūrai AFP Vienoje sakė rinkėjas Helwigas Leibingeris, penktadienį dalyvavęs paskutiniame N.Hoferio
kampanijos mitinge.
„Norime vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, kuris duotų
teisingus įsakymus“, – pridūrė jis.
Nors Austrijos prezidento institucija yra daugiausia
reprezentacinė, stebėtojai baiminasi, kad N.Hoferio pergalė
sukeltų domino efektą kitais metais vyksiančiuose rinkimuose
Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.
Dešiniojo ir kairiojo sparno populistams visoje Europoje buvo
naudingas augantis nerimas dėl globalizacijos, multikultūralizmo,
didėjančios nelygybės ir taupymo priemonių.
Balsavimas Austrijoje vyks tą pačią dieną kaip ir svarbus
referendumas Italijoje, kuris gali išversti iš posto premjerą
Matteo Renzi ir pakurstyti sumaištį Bendrijoje,
kuri jau anksčiau susilpnėjo dėl Didžiosios Britanijos referendume
birželį ištarto „taip“ pasitraukimui iš ES.
„Gruodžio 4-ąją Austrijoje ir Italijoje vykstantys
nacionaliniai balsavimai Europoje kelia apčiuopiamą baimę, kad...
tai bus diena, kai ėmė griūti dangus“, – neseniai rašė finansų
dienraštis „Financial Times“.
ES vadovai taip pat nerimauja, kad N.Hoferio pergalė gali į
valdžią vėl atvesti jo vadovaujamą populiarią FPÖ, įkurtą
buvusių nacių.
„Protas, ne kraštutinumai“
Rinkimų apylinkėse duris atvėrė 7 val. val. vietos (8 val.
Lietuvos) laiku ir dirbs iki 17 val. (18 valandos). Teisę balsuoti
turi 6,4 milijonai rinkėjų. Balsavusių rinkėjų apklausų
rezultatų laukiama tuojau po balsavimo pabaigos.
Kaip rodo naujausios apklausos, N.Hoferį, vadinamą kraštutinių
dešiniųjų draugišku veidu, remia beveik tiek pat žmonių, kaip ir
buvusį Žaliųjų partijos vadovą A.van der Belleną. Šis 72-erių
politikas, rinkimuose dalyvaujantis kaip nepriklausomas kandidatas,
gegužę laimėjo vos 31 tūkst. balsų persvara.
Pakartotiniai rinkimai užbaigs 11 mėnesių trukusį kampanijos
maratoną, kuris, pagal Austrijos standartus, buvo itin bjaurus.
N.Hoferio plakatai daug kur buvo apipaišyti Hitlerio ūsais, o
A.van der Belleno – išteplioti šuns išmatomis. Pastarojo
kandidato apsauga buvo sustiprinta dėl grasinimų jį nužudyti.
Abu kandidatai šeštadienį paskelbė vaizdo kreipimusis,
ragindami austrus balsuoti, nepaisant didėjančio rinkėjų
nuovargio.
A.van der Bellenas teigė, kad žmonės turėtų vadovautis
„protu, ne nukrypti į kraštutinumus“.
N.Hoferis savo ruožtu ateities kartoms žadėjo „saugią
Austriją“.
Kraštutinių dešiniųjų kandidatas stengėsi vengti ugningos
retorikos ir dėmesį telkė visuomenės baimėms dėl rekordinės
imigracijos ir augančio nedarbo.
Nugludintas stilius padėjo jam laimėti pirmajame balsavimo ture
balandį ir iš tolesnės kovos sensacingai pašalinti dviejų
pagrindinių centro partijų, Austrijos politikoje dominavusių nuo
1945 m., kandidatus.
Nusivylę rinkėjai „telkiasi aplink populistinius judėjimus ir
jų siūlomus lengvus sprendimus“, politikos analitikas Thomas
Hoferis pasakojo AFP.
Ką gali atnešti N.Hoferio pergalė, tebėra neaišku. Jis siekia
labiau šveicariško stiliaus tiesioginės demokratijos, įskaitant
galimybę surengti referendumą dėl Austrijos narystės ES, jei į
Bendriją įstos Turkija arba jei blokas taps labiau centralizuotas.
N.Hoferis teoriškai gali pasinaudoti iki šiol dar niekada
nepritaikytomis galiomis ir paleisti koalicinę vyriausybę.
Labiau tikėtina, kad jo pergalė gali paskatinti dvi pagrindines
partijas nutraukti stringantį bendradarbiavimą ir inicijuoti naujus
rinkimus, kas būtų naudinga apklausose pirmaujančiai FPÖ.
2000 metais daugiau kaip 150 tūkst. žmonių išėjo į Vienos
gatves ir protestavo prieš FPÖ, kuriai tuomet vadovavo dabar jau
velionis SS gerbėjas Jörgas Haideris, ir jos
koaliciją su konservatyviąja Liaudies partija.
Tačiau stebėtojai teigia, kad kraštutinių dešiniųjų
atėjimas į valdžią dabar gali nesukelti tokios pat neigiamos
reakcijos, nes populistai įsitvirtina visame žemyne.
