Italijoje svarbaus referendumo išvakarėse – politinė įtampa

Tačiau per pašėlusio tempo galutinę kampaniją jo konkurentai šalies viduje pažadėjo atmesti siūlymus susilpninti parlamentą ir priversti centro kairiųjų pažiūrų lyderį pasitraukti iš valdžios.

„Jei M.Renzi nori išsaugoti dar išlikusį nedidelį pasitikėjimą, jis turėtų palikti ne tik vyriausybę, bet ir apskritai politiką „, – prieš sekmadienį vyksiantį balsavimą per mitingą sakė buvęs premjeras Silvio Berlusconi.

Iš pradžių S.Berlusconi rėmė siūlomą reformą, bet vėliau pakeitė stovyklą, kai stiprėjantis pasipriešinimas iškėlė abejonių, ar M.Renzi išliks savo poste.

Tūkstančiai reformoms nepritariančių žmonių ir gausybė televizijos komandų iš viso pasaulio penktadienį susirinko Turine paklausyti komiko Beppe Grillo, prieš isteblišmentą nukreipto populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) įkūrėjo, galutinio kampanijos pasirodymo.

Tuo tarpu M.Renzi tikėjosi, kad paskutinę minutę apsisprendusieji rinkėjai bus jam palankūs.

„Dar niekada nėra buvę tiek daug neapsisprendusių žmonių. Referendumo likimas bus nuspręstas per paskutines 48 valandas“, – sakė jis, nors visuomenės apklausos prognozuoja pergalę jo priešininkų stovyklai.

Toks referendumo rezultatas lemtų reformoms palankaus premjero atsistatydinimą po vos trejų valdžioje praleistų metų ir įstumtų šalį į politinio neapibrėžtumo būseną.

Didžiajai Britanijai birželį įvykusiame referendume apsisprendus palikti ES, o Donaldui Trumpui lapkritį laimėjus Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus M.Renzi vertinamas kaip dar vienas politikos veikėjas, nukentėsiantis nuo populistų pažadų paveiktų rinkėjų.

Premjero pažadas pralaimėjimo atveju pasitraukti iš savo posto sutelkė visą kampaniją tik į jį ir sukėlė nuogąstavimų, kad lyderiui pralaimėjus šalį apims politinis nestabilumas ir neramumai ekonomikoje.

Per sekmadienio balsavimą bus nuspręsta, ar bus sumažintas Senato narių skaičius ir jų galios, taip pat ar dalis regionų valdžios įgaliojimų bus perduoti nacionalinei vyriausybei.

M.Renzi sako, kad tokia tvarka lemtų daug veiksmingesnį šalies, kurią nuo konstitucijos priėmimo 1948 metais jau yra valdžiusios 60 skirtingų vyriausybių, valdymą.

Beveik neabejojama, kad kai kurie nusivylę rinkėjai balsuos prieš reformas, protestuodami prieš premjerą arba ilgus ekonomikos sąstingio metus.

Be to, tokius premjero siūlymus kritikuoja ir politiniai oponentai, manantys, jog šios reformos yra nepakankamai apgalvotos ir gali atverti duris autoritariniam valdymui, kurio konstitucija turėtų neleisti.

Politikos ir ekonomikos atžvilgiu ant kortos pastatyta labai daug.

M.Renzi įsitikinęs, kad susilpninus Senato galias sudėtingų, bet reikalingų įstatymų priėmimas nebebus blokuojamas arba vilkinamas parlamente. Be to, per metus bus sutaupoma apie 500 mln. eurų veiklos išlaidų.

„Jei norite panaikinti pačios brangiausios pasaulyje politinės kastos privilegijas, turite balsuoti „taip“, – penktadienį sakė premjeras.

Savo ruožtu oponentai teigia, kad pinigų sutaupyta bus žymiai mažiau ir kad įstrigusių įstatymų problema yra perdėta. Jie sako, kad M.Renzi pernai nekilo jokių rūpesčių, kai jis pateikė svarstyti parlamentui prieštaringai vertinamą Darbo kodeksą.

Nepritarimas referendumo siūlomoms reformoms yra naudingas B.Grillui, nes jis „Penkių žvaigždučių“ judėjimui gali suteikti trampliną siekti valdžios nacionaliniu mastu. Šis scenarijus būtų naudingas ir antiimigracinės Šiaurės lygos lyderiui Matteo Salvini.

Ekonomiškai, didžiausią nerimą kelia tai, kad po referendumo galintis kilti politinis nestabilumas pakenks Italijos pastangoms išspręsti blogų paskolų problemą bankų sektoriuje ir sukels sąmyšį visoje euro zonoje.

Kad taip nutiktų, turi sutapti daug aplinkybių. Vis dėlto tvyrant baimei, kad nebus vykdomi įsipareigojimai, ir nuogąstaujant dėl šios krizės platesnio poveikio, šiemet Italijos bankų akcijų vertė sumažėjo perpus, valstybinė skola dar padidėjo, o penktadienį rinkas sudrebino artėjantis referendumas.

Jeigu per referendumą būtų išreikštas nepritarimas reformoms, M.Renzi šalininkai sako, kad dabartinis premjeras veikiausiai perduos postą finansų ministrui Pierui Carlo Padoanui, bet išliks savo Demokratų partijos lyderiu. Tokiu atveju jis tikriausiai siektų grįžti į valdžią per 2018 metų pavasarį vyksiančius rinkimus.

Pagal vėliausius gyventojų apklausų duomenimis, paskelbtus lapkričio 18 dieną, nepritariantieji premjero siūlomoms reformoms turėjo 5-8 procentinių punktų persvarą, o daugiau kaip ketvirtadalis rinkėjų dar nebuvo apsisprendę.

Reformų šalininkai sulaukė stipraus palaikymo iš užsienyje esančių italų, nes buvo pranešta, kad įvairiose ambasadose ir konsulatuose jau balsavo apie 40 proc. iš keturių milijonų italų, užsiregistravusių balsuoti užsienyje.

Žiniasklaida gana didelį rinkėjų aktyvumą, palyginti su ankstesniais balsavimais, vertina kaip naudingą pritariančiųjų reformoms stovyklai.

Tuo tarpu nepritariančioji pusė yra sunerimusi dėl to, kad mažas rinkėjų aktyvumas pietų Italijoje gali sumažinti jų pergalės galimybes.