Cecka Cačeva gavo 22,3 proc. balsų ir atsilieka nuo socialisto
Rumeno Radevo, kuris laikomas labiau prijaučiančiu Rusijai ir už
kurį balsavo 24,9 proc. rinkėjų, rodo „Gallup“ prognozės,
parengtos suskaičiavus 75 proc. balsų.
Jei toks rezultatas bus patvirtintas, lauks atkakli kova antrajame
rinkimų rate lapkričio 13 dieną: tarp 58 metų parlamento
pirmininkės C.Cačevos ir 53 metų buvusio oro pajėgų vado,
naikintuvų MiG piloto R.Radevo.
57 metų centro dešiniųjų pažiūrų B.Borisovas prieš
rinkimus sakė, kad jeigu C.Cačeva pirmajame rate nebus pirma, jis
inicijuos pirmalaikius rinkimus.
Vis dėlto sekmadienį vakare jis sakė, kad atsistatydins tik
tuomet, jeigu C.Cačeva pralaimės antrąjį rinkimų ratą.
„Kitą pirmadienį, kaip jau sakiau, jei pralaimėsime rinkimus
– kuriuos, tikiuosi, laimėsime – surengsime pirmalaikius
rinkimus, pasitrauksime iš vyriausybės“, – žurnalistams sakė
B.Borisovas.
Nauji rinkimai šioje skurdžiausioje Europos Sąjungos narėje,
kur klesti korupcija, o vidutinis mėnesinis atlyginimas tėra 480
eurų, galėtų sukelti naują politinį sąmyšį.
Stambaus sudėjimo buvęs asmens sargybinis ir policijos
viršininkas B.Borisovas, 2014 metų pabaigoje antrą kartą tapęs
premjeru, atnešė šaliai itin reikalingo stabilumo.
Iki tol ši Europos pietryčiuose esanti valstybė išgyveno ilgą
neramų laikotarpį, kai vykdavo masinių protestų ir buvo surengta
virtinė pirmalaikių rinkimų.
Panaši, kad B.Borisovas ne tik nesugebėjo įvykdyti svarbių
reformų, bet ir smarkiai apsiriko, kai kandidate į prezidentus
iškėlė puritonišką C.Cačevą.
„Žmonės pasakė „ne“ apatijai ir balsavo už permainas“,
– vėlai sekmadienį sakė R.Radevas.
„Tai istorinis momentas. (Centro dešinės partija) GERB niekada
nebuvo pralaimėjusi. Bus rinkimai“, – sakė „Gallup“
analitikas Parvanas Simeonovas.
Rytai ar Vakarai?
Bulgarijos prezidento postas yra daugiausiai reprezentacinis, bet
valstybės vadovas vis tiek yra gerbiama figūra, skirianti kai
kuriuos aukščiausio rango pareigūnus ir galinti krizės atvejais
skirti technokratų vyriausybes.
C.Cačeva būtų pirmoji moteris šiame poste.
Kadangi ši buvusi komunistinė šalis amžinai vaikšto įtempta
virve tarp Rytų ir Vakarų, naujasis prezidentas galėtų pakreipti
jos kursą labiau į Rusiją arba Vakarus, tad rinkimus atidžiai
stebi ir Maskva, ir Briuselis.
NATO narė Bulgarija praėjusį rugsėjį papiktino Maskvą
uždraudusi Rusijai naudotis jos oro erdve tiekimo skrydžiams į
Siriją.
Kadenciją baigiantis prezidentas Rosenas Plevnelijevas atvirai
kritikuodavo Rusiją ir jos prezidentą Vladimirą Putiną. „Rusija
šiandien bando susilpninti Europą, suskaldyti Europą ir
padaryti mus priklausomus“, – penktadienį BBC paskelbtame
interviu sakė jis.
Tačiau Bulgarijos ekonomika tebėra labai priklausoma nuo
Rusijos, ypač nuo jos tiekiamų gamtinių dujų.
Be to, abi šalys yra glaudžiai susijusios istoriniais ir
kultūriniais ryšiais. Jų lyderiai palaiko glaudžius ryšius, o
2010 metais B.Borisovas padovanojo V.Putinui šuniuką.
R.Radevas radijui „Darik“ neseniai sakė: „Mes daug
praradome paskelbdami Rusiją daugmaž prieše.“
Be to, jis ragino panaikinti Rusijai dėl Ukrainos įvestas ES
sankcijas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir C.Cačeva – kol
B.Borisovas priminė jai partinę liniją.
Tačiau R.Radevas taip pat yra sakęs, kad „būtinas santykių
su Rusija gerinimas nereiškia atotrūkio nuo euroatlantinių
vertybių“.
