Po Gdanske įvykusios iškilmingos dviejų pokario partizanų perlaidojimo ceremonijos Lenkijoje neslopsta pasipiktinimas.
Žmones įsiutino šalies lyderio Andrzejaus Dudos kalba per sekmadienį vykusias laidotuvių mišias Gdansko katedroje, taip pat policijos nesugebėjimas sutramdyti agresyvių skustagalvių nacionalistų.
Pastarieji, atstovaujantys kraštutinėms dešiniųjų partijoms „Nacionalinė radikalų stovykla“ (NRS) bei „Jaunalenkiai“, apstumdė ir išvarė iš mišių opozicinio Demokratijos gynimo komiteto (DGK) delegaciją.
DGK lyderis Mateuszas Kijowskis apskundė užpuolikus prokuratūrai, o vyriausybės bei Bažnyčios abejingumą dėl incidento pavadino gėdingu ir pavojingu demokratijai.
Atrado paslėptą kapą
Iškilminga perlaidojimo ceremonija buvo surengta dviem garsiems pokario partizanams – septyniolikmetei Danutai Siedzikowskai bei 42-ejų Feliksui Salmanowicziui – pagerbti.
Pastarasis buvo vienas partizaninės Armijos Krajovos organizacijos vadų Vilniaus krašte, o mergina slaugė sužeistus partizanus.
Po Antrojo pasaulinio karo abu įsitraukė į pogrindinę pasipriešinimo komunistams veiklą Gdansko apylinkėse. Vėliau buvo suimti, žiauriai kankinami ir tą pačią dieną sušaudyti.
Labiau išgarsėjo D.Siedzikowska, pravarde Inka, kurios abu tėvai jau buvo žuvę partizaninėje kovoje.
Paauglė net žiauriai kankinama neišdavė nė vieno bendražygio, o slaptame laiške partizanams parašė: „Perduokite močiutei, kad laikiausi, kaip dera.“
Prieš sušaudymą mergina esą neparodė baimės ir šaukė: „Tegyvuoja Lenkija, tegyvuoja generolas Lupaszka!“
Sovietmečio valdžia išaukštino tik tuos partizanus, kurie kovojo su naciais, tačiau tie, kurie kovojo prieš Maskvos valdžią, laikyti nusikaltėliais.
Dėl tos priežasties pokario kovotojams prigijo „prakeiktųjų karių“ vardas, o apie juos daugiau prabilta tik pastaraisiais dešimtmečiais.
D.Siedzikowskos ir F.Salmanowicziaus kapavietės buvo aptiktos prieš dvejus metus, kai Tautos atminties institutas (TAI) subūrė specialią partizanų kapų paieškų grupę.
Supykdė prezidento kalba
Šių partizanų perlaidojimas virto savotišku valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) bei radikalų švente.
Į iškilmingas mišias Gdansko katedroje oficialius kvietimus gavo tik TTP atstovai, o kartu su ministrais atvyko ir buvęs šios partijos narys, prezidentas A.Duda.
Prie katedros gausiai susirinkę NRS ir „Jaunalenkių“ partijos atstovai bei juos remiantys futbolo sirgaliai sprogdino petardas, skandavo patriotinius bei komunistus smerkiančius šūkius.
Bažnyčioje A.Duda padėkojo patriotinėms organizacijoms bei futbolo sirgaliams, kad jie diegia jaunimui teigiamą partizanų įvaizdį, ir pažadėjo perlaidoti visus partizanus, kurių kapavietes pavyks nustatyti.
Prezidento kalba bažnyčioje buvo ne kartą pertraukta garsių plojimų ir padėkos šūkių, bet jį negailestingai pasmerkė opozicija.
Buvęs prezidentas Lechas Walęsa, protestuodamas prieš esą melagingus A.Dudos žodžius, demonstratyviai išėjo iš katedros, nesulaukęs mišių pabaigos.
Labiausiai kritikuotas A.Dudos pareiškimas, kad „prakeiktuosius karius“ reabilitavo tik dabartinė vyriausybė, o ankstesnės tik teoriškai skyrėsi nuo išdavikiškų sovietinių.
Opozicijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ prezidentą apkaltino sakius neteisybę.
Esą jau prieš 15 metų Seimas specialiu pareiškimu pagerbė pokario partizanų judėjimą, o sprendimą dėl valstybinės „prakeiktųjų karių“ dienos įsteigimo priėmė prezidentas Bronislawas Komorowskis.
Dar iki TTP valdymo iškilo paminklas Inkai, taip pat pradėtos partizanų kapų paieškos.
Policija netramdė mušeikų
Vis dėlto didžiausią opozicijos pasipiktinimą sukėlė policijos bei valdančiųjų požiūris į radikalų išpuolį prieš DGK delegaciją.
Į iškilmingas mišias atėjusią keliolikos opozicijos atstovų būrį pradėjo stumdyti ir lauk varyti NRS bei „Jaunalenkių“ aktyvistai. Vienas žmogus buvo sužeistas.
Policininkai netramdė mušeikų ir pareikalavo DGK delegacijos pasišalinti, pareikšdami, kad yra nepajėgūs jų apsaugoti nuo užpuolimo. Opozicijos atstovai išsiskirstė, bet apkaltino policiją bei vyriausybę nekreipiant dėmesio į radikalų savivalę.
DGK lyderis M.Kijowskis, kurio senelis buvo pokario partizanas, neleistinu pavadino radikalų siekį spręsti, kas gali dalyvauti partizanų laidotuvėse.
M.Kijowskis taip pat priminė, kad Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijoje buvo vietų, į kurias galėjo patekti tik privilegijuotais save laikę naciai.
DGK lyderis klausė: negi nuo šiol bus vietų, į kurias galės patekti tik „tikrieji patriotai“?
Prabilta ir apie dabar vykstantį „prakeiktųjų karių“ aukštinimą. Opozicija pyko, kad nutylėdama civilių aukas TTP įžeidžia tautines baltarusių, ukrainiečių, lietuvių, žydų, slovakų mažumas. Mat „prakeiktieji kariai“ kovojo ne tik prieš sovietinę valdžią, bet ir už savo tautos grynumą, žudydami tautinių mažumų atstovus.
D.Siedzikowska ir F.Salmanowiczius buvo civilių lietuvių ir baltarusių žudynes organizavusio partizano Zygmunto Szendzielarzo, pravarde Lupaszka, pavaldiniai.
Pastarasis 1944 metais surengė Dubingių žudynes.
