Vien aukštas BVP nereiškia, kad tautiečiai gyvena gerai. Pavyzdžiui, jei šalies teisinė sistema yra labai sudėtinga ir reikalauja daugybės brangių teisininkų paslaugų, BVP kils, bet tai neprisidės prie gyventojų gerovės.
Todėl Bostono konsultavimo grupė (BCG) sukūrė geresnį būdą, kaip apskaičiuoti šalies tvarią gerovę. BCG atsižvelgė į 44 skirtingus veiksnius kiekvienoje iš Europos šalių, įskaitant nedarbo lygį, infliaciją, ligų paplitimą, gyvenimo trukmę, švietimo kokybę bei prieinamumą, infrastruktūros kokybę, aplinkos būklę, korupcijos lygį, spaudos laisvę ir panašiai.
Geriausia Europoje gyventi yra Norvegijoje, kuri gavo 100 balų įvertinimą. Antroje vietoje yra Nyderlandai su 95 taškais, o trečioje – vos dešimtadaliu taško atsiliekanti Suomija.
Lietuva surinko 72,1 taško, Latvija pelnė 68, o Estija lenkia kitas Baltijos šalis su 78,8 balo. Palyginimui: gyvenimo kokybė Lenkijoje yra šiek tiek geresnė nei pas mus – ši šalis gavo 74 taškus. Baltarusija gavo 60,3 taško, Rusija yra surinkusi vos 54,6, o Ukraina – 49,1.
Gyvenantys Jungtinėje Karalystėje gali girtis tikrai tvaria gerove – 85,4 taško, vos mažiau nei gyvenimo kokybė Airijoje, bet geriau nei gyvena prancūzai.
Europoje vyrauja dvi tendencijos: daugiausia taškų surinko šalys, kuriose kalbama germanų kalbomis, o gerovė smarkiai krinta keliaujant į Europos pietryčius.
