Th.May buvo vos 25-eri, kai ji neteko abiejų savo tėvų. 1981 metų spalį jos tėvas, Anglikonų bažnyčios pastorius Hubertas Brasieris pateko į avariją judriame kelyje Oksfordšyro grafystėje.
Į vakarines sekmadienio pamaldas vykęs Švč.Mergelės Marijos bažnyčios vikaras vairavo mažą automobilį „Morris“.
Prietemoje nepastebėjęs kitų mašinų H.Brasieris bandė persirikiuoti sankryžoje, kai į jį įsirėžė visureigis. Nuo sunkių galvos ir stuburo sužalojimų 64-erių dvasininkas mirė ligoninėje.
Tragiška vyro žūtis taip smarkiai sukrėtė H.Brasierio žmoną Zaidee, sirgusią išsėtine skleroze, kad vos po kelių mėnesių jos gyvybė irgi užgeso. Vienturtė Theresa staiga liko našlaitė.
Apie tą itin sunkų laikotarpį, užgrūdinusį jos charakterį, naujoji Jungtinės Karalystės premjerė nelinkusi viešai kalbėti.
Tačiau akivaizdu, kad tėvų įtaka ir šis įvykis nulipdė tokią politikę, kokia šią savaitę atsisėdo į premjero kėdę.
Tiesa, Th.May gyvenime svarbus ir kitas žmogus. Premjerė pripažįsta, kad nuo tada, kai mirė jos tėvai, jai vienintelė atrama buvo ir tebėra sutuoktinis Philipas Johnas May.
„Jis mane be galo rėmė. Tai man buvo labai svarbu. Man jis buvo tikra uola“, – prieš keletą metų pasakojo 59-erių Th.May.
Religija – stiprybė
Anglikonų pastoriaus tėvo įtaka būsimajai premjerei išlieka didelė. Dukrai jis per prievartą negrūdo tikybos, tačiau ruošdamasis savaitgalio pamaldoms ją nuolat įtraukdavo į religines diskusijas.
„Mano tikėjimas – tai dalis manęs. Jis nulemia mano požiūrį į gyvenimą“, – prisipažino Th.May.
Britų politiniame gyvenime per visą XX a. gyvavo nerašyta taisyklė atvirai nekalbėti apie religiją.
Tačiau šią nuostatą maždaug prieš dešimtmetį pakeitė buvęs šalies premjeras – leiboristas Gordonas Brownas. Kaip ir Th.May, jis augo su tėvu pastoriumi.
Reformatorius socialdemokratas G.Brownas pabrėždavo, kad jo moralinis kodeksas – Škotijos protestantų bažnyčios dvasininko Johno Ebenezerio Browno nuo jaunystės įskiepyti kanonai.
Be to, bent jau šiuo religiniu aspektu naujoji premjerė Th.May turėtų surasti bendrą kalbą ir su pagrindine savo oponente Europos Sąjungoje (ES), nes Vokietijos vadovė Angela Merkel irgi yra pastoriaus duktė.
Vyras – jaunystės meilė
1980-ųjų rugsėjį, likus metams iki tragiškos žūties, pats Th.May tėvas savo kaimiškoje bažnytėlėje sutuokė 23-ejų dukterį su vienmečiu, keliais mėnesiais už ją jaunesniu Ph.J.May.
Pora susipažino dar būdami žaliasnapiai Oksfordo universiteto studentai.
1974-aisiais, nebūdama nė 18 metų, Th.Brasier įstojo į Šventojo Hugo koledžą studijuoti geografijos.
1976 metais trečiakursė Theresa universiteto konservatorių studentų sąjungos diskotekoje pamatė pirmakursį Philipą Johną.
Juos abu suvedė bendra pažįstama – pakistanietė Benazir Bhutto. Ta pati, kuri vėliau tapo pirmąja Pakistano moterimi ministre pirmininke. 2007 metais B.Bhutto tapo teroro išpuolio auka.
Aukščiausiu įvertinimu baigusi studijas prestižiniame Oksforde, 1977 metais Th.May ilgai darbo neieškojo: perspektyviai ir gabiai 21-erių merginai pasiūlyta vieta Centriniame Anglijos banke. Ten ji vėliau pradirbo net du dešimtmečius.
Tuo metu jos būsimajam vyrui dar dvejus metus teko studijuoti Oksforde.
Įsimylėjusi pora susižiedavo, kai abiem buvo vos 22-eji. Ir iki šiol – po daugiau nei 35 bendro gyvenimo metų – jie lieka neišskiriami.
Užmynė ant žaizdos
„Ypač jautria“ šeiminio gyvenimo tema Th.May ir jos vyras vadina tai, kad porai nepavyko susilaukti vaikų.
„Taip jau nutiko. Nenoriu apie tai kalbėti, tačiau viskas taip susiklostė. Mes regime šeimas aplink save ir matome, kad jos turi tai, ko mes neturime“, – apgailestavo Th.May dar prieš septynerius metus, bet pridūrė, kad jie su vyru turi daug krikšto dukterų ir sūnų.
Dabar pora su savo likimu jau susitaikė.
„Žinoma, mus tai paveikė. Bet priimame tas kortas, kurias mums pažėrė gyvenimas.
Šeimos patenka į labai skirtingas aplinkybes ir reikia stengtis gyventi toliau, o ne nuolat krimstis“, – per savo trumpą rinkimų kampaniją liepos pradžioje sakė Th.May.
Netikėtai šis vaikų neturinčios politikės statusas per pastarąsias septynias dienas suvaidino itin svarbų vaidmenį.
Mat pagrindinė Th.May konkurentė į Konservatorių partijos lyderio sostą – viena aršiausių euroskeptikių per „Brexit“ referendumo kampaniją, energetikos viceministrė Andrea Leadsom – praėjusį šeštadienį tėškė simboliniu šlapiu skuduru Th.May per veidą.
A.Leadsom pareiškė, kad ji yra tinkamesnė kandidatė į rezidenciją Dauningo gatvėje, nes ji yra trijų vaikų motina, o Th.May – bevaikė.
„Gerai nepažįstu Theresos, bet esu įsitikinusi, kad jai labai gaila, jog neturi vaikų. Būti motina reiškia, jog esi padaręs svarų įnašą į valstybės ateitį“, – išminties perlus barstė kandidatė.
Po tokio išpuolio prieš Th.May kilo pasipiktinimas tiek pačioje valdančiojoje partijoje, tiek ir plačiojoje britų visuomenėje.
A.Leadsom suskubo atsiprašyti. Th.May šiuos atsiprašymus priėmė. Bet žala jau buvo padaryta. Ir nukentėjo anaiptol ne Th.May, bet ilgo liežuvio už dantų nesulaikiusi A.Leadsom. Pirmadienio rytą ji pasitraukė iš ringo.
Nenori būti lyginama
59-erių Th.May be kovos tapo valdančiosios Konservatorių partijos lydere. Ir 76-ąja Jungtinės Karalystės ministre pirmininke.
Dar 1974-aisiais, būdama Oksfordo universiteto pirmakursė, savo bendramoksliams ambicingai deklaravo: „Vieną dieną tapsiu ministre pirmininke!“
Jau dabar netrūksta palyginimų tarp Th.May ir jos garsiosios konservatorės pirmtakės, beje, taip pat Oksfordo universiteto absolventės, Geležinės Ledi Margaret Thatcher.
Pati Th.May tokio sugretinimo kratosi. Ir ne be reikalo – kol kas svorio kategorijos tikrai nelygios.
M.Thatcher į premjero postą sėdo po nacionalinio triumfo: visuotinių Parlamento rinkimų 1979 metais. Maža to, savo pergalę prie urnų Geležinė Ledi pakartojo dar dukart iš eilės – 1983-iaisiais ir 1987-aisiais.
Jei ne partijos vadaus rietenos ir išdavystės, kilusios ne dėl ko kito, o dėl Londono ir Briuselio santykių, M.Thatcher per nacionalinius rinkimus greičiausiai būtų laimėjusi ir istorinę ketvirtąją kadenciją.
Tuo metu Th.May demokratinis nacionalinis mandatas kol kas tikrai apgailėtinas.
Juk ministre pirmininke ji tapo surinkusi mažiau nei du šimtus rinkėjų balsų. Būtent tiek žmonių – Konservatorių partijos parlamentarų Bendruomenių Rūmuose – parėmė per rinkimus, kai ji dar buvo viena iš 5 kandidatų.
Jei ne referendumo dėl „Brexit“ cunamis, nušlavęs nuo politinio sosto 49-erių Davidą Cameroną, Th.May kovoti dėl premjero titulo būtų tekę tik 2019-aisiais ar net 2020 metais.
Todėl suprantamas buvusios vidaus reikalų ministrės prašymas bent jau kol kas nelyginti jos su savo politine dievaite.
Egzistuoja panašumų
Tačiau vis dėlto yra tam tikrų paralelių tarp pirmosios ir antrosios britų premjerės moters.
Referendumuose dėl Jungtinės Karalystės narystės vieningoje Europoje abi lyderės balsavo „už“. M.Thatcher tai padarė 1975 metais, o Th.May – šiemet.
Skirtumas tiktai tas, kad aktyvi tuometės opozicijos veikėjos M.Thatcher proeuropietiška pozicija prisidėjo prie pirmojo referendumo pergalės, o Th.May ne itin entuziastingos pastangos išlaikyti Londono ir Briuselio santuoką baigėsi „Brexit“.
Ironiška, bet už narystę ES balsavusi Th.May vadovaus vyriausybei, kuri kirs Gordijo mazgus tarp Jungtinės Karalystės ir likusių 27 Bendrijos narių.
„Nebus jokio antrojo referendumo, balsavimo Parlamente ar derybų pro galines duris dėl likimo ES“, – savo partijos kolegoms euroskeptikams pažadėjo Th.May.
Ji tarsi religinę mantrą jau dvi savaites kartoja trumpą pagaulią frazę: „Brexit“ reiškia „Brexit“.
Kita abiejų moterų lyderių politinė paralelė: panašus politinis kelias. Abi kilusios iš neprivilegijuotų šeimų, abi baigusios valstybines mokyklas.
Prieš tapdama vyriausybės vadove M.Thatcher dvidešimt metų buvo parlamentarė.
Th.May į Bendruomenių Rūmus pirmą kartą buvo išrinkta prieš 19 metų – 1997-aisiais.
M.Thatcher prieš tapdama premjere daugiau nei penkerius metus užėmė pensijų viceministro ir švietimo ministro postus. Th.May buvo vidaus reikalų ministre net šešerius metus.
Jungtinėje Karalystėje politologai šį postą dažnai pravardžiuoja „politinėmis kapinaitėmis“, mat čia dažnas daug žadantis veikėjas nusilaužia sprandą. O Th.May sugebėjo išlikti sveikut sveikutėlė.
Įsimintinas pasirodymas
„Ji parodė ypač tvirtą charakterį, kai stojo akis į akį į kovą su policijos profsąjunga, – „Lietuvos rytui“ sakė vienas artimų Th.May bendražygių, jos trumpos rinkimų kampanijos vadovas Chrisas Graylingas. – Vargu ar kuris kitas torių politikas būtų išdrįsęs pasakyti tokias kalbas, kokias policininkų suvažiavimams metai iš metų rėžė Th.May.
Ji griežtai pasiūlė policijos vadams ir eiliniams nustoti skųstis. Ji privertė policiją išmesti į šiukšlyną atgyvenusią ir neefektyvią „sustabdyk ir apieškok“ praktiką.
Šios praktikos aukomis neproporcingai dažnai tapdavo juodaodžiai britai.
Galų gale būtent Th.May liepė visiškai objektyviai ištirti du milžiniškus praeities skandalus – pedofilijos tarp politikų, dvasininkų ir įžymybių bei Hilsboro stadiono tragedijos. Abiem atvejais aukšto rango policininkų mundurai buvo sutepti ir Th.May aiškiai leido suprasti, kad kaltiesiems pareigūnams teks stoti prieš teisingumą.“
Svarbiausia – profesionalumas
Kaip ir M.Thatcher, naujoji ministrė pirmininkė yra užkietėjusi darboholikė. Geležinei Ledi kasnakt užtekdavo vos 4–5 valandų miego.
Vestminsteryje Ledo Karaliene pravardžiuojama Th.May stengiasi neatsilikti: ji gulasi miegoti valandą prieš vidurnaktį ir prie darbo stalo sėda jau penktą ryto.
Sekdama legendinės pirmtakės pėdomis savo komandą Th.May visuomet stengėsi pasirinkti ne pagal asmeninį lojalumą ar simpatijas, bet pagal griežtus profesionalius kriterijus.
Th.May nepakenčia tokių žaidimų. Ji niekam nieko nežadėjo.
Ir pastarąsias savaites savo kolegoms konservatoriams parlamentarams sakė: „Balsuokite už mane tokią, kokia esu“, – pasakojo Ch.Graylingas.
Nauji veidai ministrų kabinete
Vos tapusi premjere Th.May į keturis kertinius ministrų kabineto postus pasirinko naujas asmenybes, o kai kurie jos sprendimai gerokai nustebino.
Iždo kancleriu, arba kitaip finansų ministru, tapo proeuropietiškų pažiūrų Philipas Hammondas. Iš šio posto Th.May išspyrė torių partijos žvaigždę ir artimiausią D.Camerono bendražygį George’ą Osborne’ą. Šiam jaunam ambicingam politikui, kuriam vos prieš du mėnesius buvo matuojama premjero karūna, dabar teks bent keletą metų paklejoti tyruose.
Specialios naujos ministerijos – Išstojimo iš ES reikalų departamento – vadovu tapo dešiniųjų torių vienas vėliavnešių Davidas Davisas. Būtent per jį ir jo komandą vyks visų Londono ministerijų ir žinybų tiesioginės derybos su Briuseliu. D.Davisas niekada neslėpė, kad nemėgo proeuropietiško D.Camerono.
Kitas gerai žinomas euroskeptikas iš dešiniojo partijos sparno Liamas Foxas paskirtas tarptautinės prekybos sekretoriumi. Šiam „Brexit“ ideologui teks vykdyti savo skambius pažadus – sudarinėti palankias dvišales sutartis tarp Londono ir didžiųjų pasaulio ekonominių banginių – JAV, Kinijos ir Indijos.
Vis dėlto bene didžiausią politinę bombą Th.May susprogdino į savo ministrų kabinetą pasikviesdama ekscentrišką ir kontroversišką buvusį Londono merą Borisą Johnsoną. Šiam į premjero postą prieš porą savaičių taikiusiam skandalingam euroskeptikui buvo suteiktas prestižinis užsienio reikalų ministro postas.
