Vienas garsiausių roko muzikantų pasaulyje, du kartus buvęs tarp kandidatų gauti Nobelio taikos premiją, grupės „U2“ lyderis Bono netikėtai užsitraukė didžiulį Lenkijos valdančiųjų pyktį.
Kalbėdamas JAV Kongrese 56-erių muzikantas apie Lenkiją užsiminė tiktai vienu sakiniu, bet jo užteko, kad įžiebtų dešiniųjų Varšuvos politikų kritikos ugnį.
Bono pareiškė, kad Lenkija ir Vengrija „suka į pavojingą hipernacionalizmą“, ir tai įvardijo kaip vieną egzistencinės krizės Europos Sąjungoje (ES) požymių.
Iš tiesų tai buvo menkas, šalutinis Bono kalbos fragmentas, tačiau Varšuva į jį sureagavo labai skausmingai. Tuo metu Vengrija, taip pat paminėta žvaigždės kalboje, į kritiką nesureagavo.
Varšuvoje garsų muzikantą sutartinai užsipuolė valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) politikai bei dešinioji žiniasklaida.
Pasiūlė užsičiaupti
Vicepremjeras bei mokslo ir švietimo ministras Jaroslawas Gowinas pareiškė, kad kaltinimai Bono yra visiškas prasimanymas, o Senato vicepirmininkas Adamas Bielanas muzikantui pasiūlė nesikišti ne į savo šalies reikalus. Be to, TTP valdybos narys A.Bielanas Bono prilygino Madonnai bei Paris Hilton ir pareiškė, kad tokios žvaigždės neturi teisės pamokslauti Lenkijos valdžiai.
TTP priklausanti parlamentarė, teisės mokslų daktarė Krystyna Pawlowicz tiesiog išplūdo Bono ir pavadino jį „kažkokiu muzikantėliu“ bei „hiperinternacionalistu“, kuris savo kalboje nepasakė nieko doro.
Seimo narė šaipydamasi pasiūlė pabėgėlius ginančiam „kairuoliui“ Bono savo rančoje bei prašmatniuose apartamentuose apgyvendinti 73 tūkstančius musulmonų, atvykusių į Vokietiją.
Nerimas dėl ekstremizmo
Tą dieną, kai roko žvaigždė supykdė Lenkijos valdžią, JAV Senato komisijoje vyko diskusijos apie Pasaulyje veikiančias ekstremistines organizacijas.
Bono buvo pakviestas kalbėti ne kaip muzikantas, bet kaip pagalbos vargingiausioms šalims ekspertas.
Muzikantas ne tik vadovauja savo įkurtai humanitarinei organizacijai „One Project“, bet ir kartu su JAV Kongreso narių delegacija vyko stebėti migrantų krizės apimtų šalių.
Iš neturtingos šeimos kilęs ir religinių konfliktų kamuojamoje Airijoje užaugęs Bono išsiugdė išskirtinį jautrumą vargšams ir bado, ligų bei karų kamuojamoms tautoms.
Tad ir tą dieną JAV Kongrese Bono iš tribūnos pareiškė, kad terorizmo nugalėti nepavyks neįveikus bado, nes abi šios bėdos egzistuoja kartu.
„U2“ lyderis pasiūlė paruošti naują Marshallo planą, kuris padėtų ekonomiškai suklestėti visoms Vidurinių Rytų šalims. Priešingu atveju Sirijos krizė ir ją lydinti humanitarinė katastrofa esą dešimtmečiams sukels neigiamų padarinių tiek Viduriniams Rytams, tiek Europai.
Muzikantas nerimavo ir dėl galimo ES žlugimo, dėl radikalų stiprėjimo Vakaruose ir staigaus posūkio į kraštutinę dešinę Rytų Europoje.
Bono pareiškė, kad ES yra iškilęs toks egzistencijos pavojus, kokio nebuvo per pastaruosius keturiasdešimt metų.
„Paimkime kad ir Lenkiją ar Vengriją, kur matome posūkį į hipernacionalizmą, kuris, kaip manau, yra reakcija į globalizaciją“, – pareiškė Bono ir paragino JAV nebūti abejingą tiek migracijos krizei ES, tiek nacionalistinių jėgų augimui Senajame žemyne.
Siūlo įsiklausyti
Lenkijos opozicinės Piliečių platformos partijos (PPP) tarybos narys, buvęs administracijos ir informatikos ministras Andrzejus Halickis pareiškė, kad į Bono nerimastingus žodžius būtina įsiklausyti.
Mat „U2“ lyderio nuomonės esą paiso milijonai žmonių: jis yra pasaulinės reikšmės autoritetas, ryžtingai ginantis demokratiją ir žmonių teises bei laisves.
A.Halickis priminė, kad Bono anksčiau neslėpė simpatijų jų šaliai. Sovietmečiu rokeris daina „New Year’s Day“ aukštino profesinių sąjungų organizacijos „Solidarumas“ kovą ir protestavo prieš karinės diktatūros įvedimą Varšuvoje.
O dar pernai per „U2“ koncertą Berlyne Bono pabučiavo vieno žiūrovo turėtą vėliavą su užrašu „Solidarumas“ ir garsiai pasakė: „Tai – mūsų broliai.“ Po šio poelgio Lenkijos dešinioji žiniasklaida puolė Bono garbinti, o dabar viską pamiršo ir jį dergia.
PPP tarybos narys A.Halickis pareiškė, kad problemų kelia ne pats Bono, o tai, kad Lenkijos valdžia ėmė pataikauti fašistinėms organizacijoms.
Seimo narys priminė, kad prieš kelias savaites kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinė radikalų stovykla“ (NRS) Balstogėje surengė eitynes, prieš kurias mieste besimokantys užsieniečiai buvo perspėti nesirodyti gatvėse.
NRS žygiavo mieste skanduodami rasistinius bei šovinistinius šūkius, tačiau vyriausybė jų nesukritikavo.
NRS eitynėse dalyvavo kunigas Jacekas Miedlaras, kuris kartu su skustagalviais skandavo: „Katalikiška Lenkija – didi Lenkija“, „Europą apginsim, musulmonų neįleisim“, „Šalin ES“.
Be to, A.Halickis priminė, kad Bono užsipuolusi K.Pawlowicz neslepia kasdien besimeldžianti už ES žlugimą, ir apkaltino TTP pataikaujant nacionalistams bei fašistams.
Mažumoms – nejauku
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ taip pat kaltino TTP vis labiau bičiuliaujantis su radikaliomis nacionalistinėmis partijomis, o tai esą kelia nerimą tautinėms mažumoms.
Dienraštis priminė, kad Balstogėje per pastaruosius kelerius metus buvo padegti čečėnų, armėnų, afrikiečių butai, išniekintos žydų, baltarusių, lietuvių, karaimų atminimo vietos, bet policija neatskleidė nė vieno nusikaltimo.
Šalyje gyvenančios lietuvių, baltarusių ir žydų mažumos taip pat neseniai sulaukė valdančiųjų antausio. Per didžiules iškilmes buvo pagerbtas ir išgirtas partizanas, kuris rengė tragiškąsias Dubingių skerdynes Lietuvoje ir žudė civilius žydus bei baltarusius Lenkijos teritorijoje.
Varšuvos Povonzkų kapinėse su didelėmis valstybinėmis oficialiomis iškilmėmis buvo perlaidotas minėtas žudynes organizavęs partizanas Zygmuntas Szendzielarzas, pravarde Lupaszka.
Nors Tautos atminties institutas (TAI) pripažino, kad Lupaszkos pavaldinių vykdytos baltarusių žudynės Palenkės regione atitinka tautinio genocido apibrėžimą, per laidotuves jam buvo suteiktas pulkininko titulas.
Pagiriamąją kalbą partizanui pasakė prezidentas Andrzejus Duda.
Jis pareiškė, kad Lupaszkos ir jo karių „pavyzdžiu turi būti auklėjama naujoji karta“.
Nepakenčia kritikos
Varšuvos apžvalgininkai taip pat atkreipė dėmesį į skirtingą Lenkijos ir Vengrijos valdančiųjų reakciją į Bono žodžius. Budapešte jie buvo praleisti negirdomis, o Varšuvoje kilo pasipiktinimas.
Interneto svetainės „naTemat“ teigimu, abiejose šalyse valdo partijos, turinčios autoritariškus nacionalistinių pažiūrų lyderius – 53 metų Viktorą Orbaną ir 66 metų Jaroslawą Kaczynskį.
Pirmasis yra baigęs mokslus Jungtinėje Karalystėje, neslepia mėgstantis roko muziką ir į kaltinimus autoritarizmu stengiasi atsakyti dalykiškai.
Bet trylika metų vyresnis J.Kaczynskis – ne toks modernus: pavyzdžiui, tik visai neseniai ėmė naudotis internetu bei banko kortele. Be to, J.Kaczynskis liguistai nepakenčia kritikos.
Dėl šios priežasties jam įtikti siekiantys pavaldiniai uždraudė visuomeninėje televizijoje TVP rodyti tiesiogines humoro laidas, kad jose nebūtų pasišaipyta iš J.Kaczynskio.
Kad tai nėra prasimanymas, liudija byla, iškelta vienam Vokietijos laikraščio „Die Tageszeitung“ satyrikui.
2007 m. satyrikas Lenkijai ėmusius vadovauti brolius Lechą ir Jaroslawą pavadino bulvėmis.
Dėl to Varšuvos prokuratūra iškėlė jam bylą ir pagrasė suėmimu, jei vokietis atvyks į šią šalį.
Manoma, kad žinodami tokią J.Kaczynskio neapykantą kritikai, jo pavaldiniai pataikaudami be gailesčio užsipuola visus, kurie drįsta kritikuoti jų lyderį.
Žurnalo „Polityka“ teigimu, plūsti Bono dėl kaltinimų Lenkijoje stiprėjant nacionalizmui nėra išmintinga. Mat tokiu plūdimu galima labiau apsijuokti patiems, nei pakenkti „U2“ lyderio autoritetui.
Žurnalas priminė, kad Bono yra įsteigęs keletą humanitarinių organizacijų, efektyviai kovojančių su AIDS ir skurdu. Dėl muzikanto pastangų trečiojo pasaulio šalių skolos buvo sumažintos net 100 mlrd. dolerių (87,1mln. eurų).
Bono yra apdovanotas garbingu Prancūzijos garbės legiono ordinu, jam suteiktas Dublino universiteto garbės daktaro vardas.
Bono neslepia, kad siekdamas padėti trečiojo pasaulio šalims jis bendradarbiauja tiek su dešiniųjų, tiek su kairiųjų pažiūrų politikais, ateistais bei religingais žmonėmis.
Muzikantas taip pat yra prisipažinęs, kad žavisi lenkų kultūra, o vienas mėgstamiausių jo rašytojų yra Ryszardas Kapuscinskis.
