Valstybės gyventojai tiesiog nebetiki politikais ir yra nusivylę pernelyg ilgai užsitęsusia ekonomine krize.
Nuvarginti korupcijos skandalų, ispanai ieško naujų sprendimų. Tad 30 metų viešpatavusiai dvipartystei greičiausiai atėjo galas – galvas kelia naujos partijos, žadančios atsikratyti korupcijos ir išbristi iš chroniškų ekonominių negalavimų.
Vis dėlto mįslė, kas valdys Ispaniją ateinančiais metais, kol kas neįminta.
Naujų politinių jėgų reikšmė
Į klausimą, kas valdys Ispaniją kitąmet, kol kas atsakyti negali niekas.
Nuo pat Francisco Franco mirties iki šių dienų viskas būdavo aišku – kelias kadencijas iš eilės šalį valdydavo socialistai, o tada pavargusi visuomenė atiduodavo balsus jų priešininkams – dešiniajai Liaudies partijai.
Liaudininkai savo ruožtu vėl nuvargindavo visuomenę neefektyvia politika ir korupcijos skandalais.
Su rinkėjais šie Ispanijos politikos gigantai žaidė ilgai. Bet jų viešpatavimo era pasibaigė prasidėjus šių metų rinkimų kampanijai.
Per pastaruosius metus į Ispanijos politikos paviršių išplaukė dvi esą kitokios partijos – „Podemos“ („Galime) ir „Ciutadans“ („Piliečiai“).
Abi jos nenori savęs priskirti nei prie tradicinės dešinės, nei prie kairės, o pagrindinis šių partijų pažadas – išguiti iš Ispanijos korupciją ir parodyti, kad šalį galima valdyti kitaip.
Ir vis dėlto naujųjų partijų programos rodo, kad, pavyzdžiui, Pablo Iglesiaso vadovaujama „Podemos“ yra linkusi ne šiaip į kairę, o į radikalią kairę.
Partija buvo įkurta atsispyrus nuo prieš kelerius metus Ispanijoje nuvilnijusios pasipiktinusių piliečių bangos.
Aktyvistai reikalavo atiduoti valdžią liaudžiai ir sugriauti politinį elitą.
Analitikai sieja P.Iglesiaso politiką su čavizmu, o įvairūs šios partijos lyderiai yra buvę velionio Venesuelos prezidento patarėjai ekonominiais ir politiniais klausimais.
Tuo metu Katalonijoje įkurtos partijos „Ciutadans“ pagrindinė korta yra kova už Ispanijos vienybę. Kitaip tariant, prieš Katalonijos nepriklausomybę.
Judėjimo populiarumas visoje šalyje per metus taip išaugo, kad visai neseniai apklausos žadėjo „Ciutadans“ antrąją vietą rinkimuose.
Premjerą sunku išprovokuoti
Visi vietos politikos ekspertai tvirtina, kad šių rinkimų kampanija per visą demokratinės Ispanijos istoriją yra pati agresyviausia.
Antai sekmadienį per debatus tarp dabartinio Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy ir opozicinių socialistų lyderio Pedro Sanchezo įsiliepsnojo itin karštos kovos.
Socialistų kandidatas tiesiai į akis Ispanijos vadovui rėžė, kad laiko jį „nepadoriu“.
„Sakau jums tai todėl, kad taip manau ne tik aš, bet ir visa Ispanija“, – pareiškė P.Sanchezas.
Savo ruožtu premjeras priešininkui atsakė, kad toks P.Sanchezo elgesys yra „skurdus ir apgailėtinas“.
Visiems žinoma nuostabi M.Rajoy savybė – jo tiesiog neįmanoma išmušti iš vėžių.
Ar Liaudies partijos iždininkas būtų nuteistas kalėti už algų partijos nariams mokėjimą vokeliuose, ar Katalonija nuolat grasintų atsiskyrimu – premjeras visada ramiai apsimeta, kad viskas gerai. Ir viešai nieko nekomentuoja.
M.Rajoy nesuglumo net trečiadienio vakarą, kai jo gimtojo Pontevedros miesto gatvėje 17-metis jaunuolis trenkė kumščiu jam per veidą ir sudaužė akinius.
Premjeras ir toliau ėjo numatytu pasivaikščiojimo Pontevedros gatvėmis maršrutu – tik be akinių ir su mėlyne.
Sekmadienio rinkimai parodys, ar taktika nuolat apsimesti, kad nieko nevyksta, pasiteisina.
Absoliučios daugumos nebus
Viena iš pagrindinių debatų temų yra Katalonijos nepriklausomybės klausimas.
Liaudies partija ir toliau laikosi pozicijos, kad katalonų noras atsiskirti kertasi su Konstitucija. Netoli nuo jų – ir socialistai, kartais vangiai prabylantys apie galimą konstitucinę reformą.
P.Sanchezas netgi žada katalonams tikrą rojų Ispanijoje, jeigu jie atsisakytų atsiskyrimo plano.
„Ciutadans“ ir buvo įkurta, kad siektų Ispanijos vienybės, ir tik vienintelė „Podemos“ visai neseniai pasuko netikėta linkme, kai pažadėjo pergalės atveju surengti Katalonijoje referendumą dėl nepriklausomybės.
Apklausos rodo, kad rinkimuose daugiausia balsų gaus valdančioji, korupcijos skandaluose paskendusi Liaudies partija. Antri esą liks socialistai, o jiems ant pėdų mins „Podemos“, nuo kurios „Ciutadans“ atsiliks 10–12 vietų Ispanijos Kongrese.
Regis, Ispanijos politinis žemėlapis bus suskaldytas – absoliučios daugumos neužsitikrins niekas. Pastaruoju metu šansai, kad Liaudies partija sudarys koaliciją su dešiniuosius aršiai kritikuojančia „Ciutadans“, mažėja.
Tad gali būti, kad prie Ispanijos valdžios vairo stos socialistai, kuriems teks derinti programą su „Podemos“ ir kitomis mažesnėmis kairiųjų partijomis.
