L.Straujuma apie savo atsistatydinimą paskelbė iškart po ryte įvykusio susitikimo su prezidentu Raimondu Vėjuoniu.
„Pranešiau prezidentui apie vyriausybės atsistatydinimą. Matau, kad reikia naujų idėjų, naujų darbų ir energijos, kad galėtume toliau statyti viską ant stabilių pamatų“, – pareiškė L.Straujuma, išvardinusi savo vyriausybės atliktus darbus.
Premjerė patikino, kad per jos kadenciją premjerės poste vyriausybė priėmė du metinius nacionalinius biudžetus, sėkmingai užbaigė Latvijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, o šalies būklė yra gera.
Tai esą rodo 3,3 proc. ekonomikos augimas, didėjantys atlyginimai, augantis eksportas ir investicijų padidėjimas šešiais procentais.
Padėkojo rinkėjams
L.Straujuma taip pat padėkojo savo kabineto nariams už komandinį darbą ir sakė esanti dėkinga buvusiam Latvijos prezidentui Andriui
Bėrziniui bei jo įpėdiniui R.Vėjuoniui. Atsistatydinanti premjerė taip pat padėkojo valdančiosios koalicijos partnerėms ir įstatymų
leidėjams.
„Tačiau didžiausia padėka tenka rinkėjams, kurie pasibaigus mano pirmojo kabineto kadencijai suteikė man galimybę vadovauti
Latvijos vyriausybei antrąjį kartą. Kai bus suformuota nauja vyriausybė, grįšiu į savo vietą parlamente“, – nurodė
L.Straujuma.
Dėl šio žingsnio dabartinė Latvijos koalicinė vyriausybė taip pat baigs darbą.
Valdančiosios Vienybės partijos narė premjerė L.Straujuma, lapkričio pradžioje atleido susisiekimo ministrą Anrijų Matysą.
Šis politikas nebuvo „Vienybės“ narys, bet jo kandidatūrą pasiūlė ši partija, todėl A.Matyso atstatydinimas pakurstė gandus
apie vyriausybės nestabilumą ir galimą žlugimą.
L.Straujuma Latvijos premjerės postą užėmė 2014 metų sausį, kai atsistatydino jos pirmtakas Valdis Dombrovskis.
Premjerė ir toliau liks savo poste tol, kol bus surastas naujas vyriausybės vadovas ir patvirtintas nauja ministrų kabineto sudėtis. Pagal įstatymą ministrai turi toliau eiti savo pareigas tol, kol Saeima išreikš pasitikėjimą naujais vyriausybės nariais.
Sklandė gandai apie atsistatydinimą
Pranešama, kad pastarosiomis savaitėmis šalyje sklandė gandai apie galimą premjerės atsistatydinimą, greičiausiai kylantys iš jos pačios „Vienybės“ partijos.
Gruodžio 4 dieną politikė pareiškė apie suorganizuotą kampaniją, kuria siekiama išversti ją iš posto, tačiau patvirtino savo ketinimus toliau vadovauti vyriausybei, skelbia lsm.lv.
Prezidentas R.Vėjuonis pirmadienį pranešė, kad dėl naujo kandidato į premjerus kalbėsis su visomis partijomis.
L.Straujuma taip pat pranešė, kad naujajam premjerui pradėjus darbą ji ir vėl užims savo parlamentarės vietą Latvijos Saeimoje.
Opozicinio „Latvijos regionų susivienijimo“ frakcijos pirmininkas Danis Liepinis naujienų agentūrai LETA teigė sutinkantis, kad taip greitai priimtas sprendimas yra logiškas, nes jau kelis mėnesius vyriausybės veikla buvo suvaržyta.
Jau minimi galimi kandidatai
Naują valdančiąją koaliciją Latvijoje planuoja suburti tos pačios trys politinės partijos, keisis premjerė ir kai kurie ministrai, sako Latvijos parlamentaras, daugiausią narių parlamente turinčios „Vienybės“ atstovas Romualdas Ražukas.
Anot jo, naujojoje koalicijoje kandidatą į premjerus turėtų siūlyti būtent „Vienybė“, šiuo metu realiausi yra trys kandidatai.
„Klausimas tik, kas iš mūsų partijos pasiūlytų premjerų galėtų juo būti. Premjeras bus kitas, dauguma ministrų bus tie patys. Yra neoficialios diskusijos ir galima nujausti, kurie ministrai paliks postus, kurie liks. O premjeras – arba mūsų partijos pirmininkė Solvita Aboltinia, arba vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis, arba užsienio reikalų ministras Egdaras Rinkevičius“, - BNS sakė R.Ražukas.
Politologė Iveta Kažoka televizijai LTV7 tikino, kad dabar didžiausią galimybę vadovauti vyriausybei turėtų partijos „Vienybė“ pirmininkė Solvita Aboltina. Nors ši politikė vadovauja daugumą parlamente turinčiai partijai, ji niekada nebuvo Latvijos premjerė.
I.Kažokos nuomone, tokia situacija įmanoma, jeigu ji surinks Saeimos daugumos palaikymą, o R.Vėjuonis patikės jai suformuoti vyriausybę.
Vidaus reikalų ministras ir „Vienybės“ partijos narys Rihardas Kozlovskis taip pat anksčiau L.Straujumos buvo laikomas galimu jos įpėdiniu.
Partija „Vienybė“ Latvijos radiją patikino, kad kol kas šis klausimas nėra išspręstas, tačiau jis tikrai atsidurs artimiausių dienų darbotvarkėje.
Pats R.Kozlovskis susilaikė nuo komentarų apie galimybę vadovauti vyriausybei ir pareiškė, kad premjero postas nebūtinai liks „Vienybės“ rankose.
Kalbėdamas apie premjerės atsistatydinimą, R.Ražukas pažymėjo, kad šis sprendimas brendo jau ilgai, o paskutinis postūmis šiam žingsniui esą buvo sekmadienį prezidento Raimondo Vėjuonio išsakyta kritika dėl neįsisavinamų Europos Sąjungos lėšų, pernelyg lėto
Vyriausybės darbo.
„Sprendimas brendo ilgai ir sunkiai, klausimas buvo tik kada, kadangi trys koaliciją sukūrusios partijos buvo priėjusios išvados, kad reikia pakeitimų Vyriausybėje, faktiškai tai buvo premjero klausimas, kadangi Vyriausybė negalėjo įgyvendinti koalicijos partijų priimtų sprendimų. Nėra nesutarimo priežasčių, yra neefektyvus Vyriausybės darbas“, – kalbėjo R.Ražukas.
Sugriovė politinės rietenos
L.Straujumos vadovaujama koalicija, sudaryta iš „Vienybės“ partijos, Nacionalinio aljanso bei Žaliųjų ir ūkininkų sąjungos. Koalicijai į valdžią pavyko ateiti užsidirbus rinkėjų prielankumą dėl griežtos kritikos Rusijai, tačiau ne visi partijų nariai džiaugėsi koalicijos valdžia.
„Ji buvo gera premjerė ta prasme, kad mokėjo suvienyti labai skirtingas valdančiosios koalicijos partijas. Tačiau tuo pačiu metu turėjome daug rimtų problemų dėl politinės lyderystės“, – paaiškino politikos analitikas Ivaras Ijabas.
„Valdančioji partija buvo labai nepatenkinta gan pilku ir biurokratiniu L.Straujumos valdymu“, – pabrėžė politologas.
Prezidentas R.Vėjuonis pareiškė apgailestaujantis dėl vidinių politinių rietenų, kurios skandino L.Straujumos vyriausybę, ir paprašė partijų kuo greičiau surasti naują vadovą.
„Turiu pasakyti, kad rinkėjai per praeitus rinkimus suteikė Latvijos parlamentui ir valdančiajai koalicijai galimybę dirbti šalies labui. Gaila, bet jie praleido šią progą dėl vidinių politinių rietenų. Tai nėra laikas, kai galime ilgai laukti. Vidaus politinė situacija sukėlė šią krizę, bet taip pat turime atsižvelgti į saugumo situaciją Europoje“, – paragino R.Vėjuonis.
