Po ketverius metus trukusio centro kairiosios koalicijos
vadovavimo ir šešerių recesijos metų dešinioji opozicija tikisi
grįžti į valdžią per pirmus parlamento rinkimus nuo 2013 metų,
kai šalis įstojo į Europos Sąjungą .
Apklausos rodo, kad konservatyvi Patriotų koalicija, vadovaujama
partijos HDZ, tebepirmauja pagal populiarumą, tačiau per
pastaruosius mėnesius ją beveik pasivijo valdantysis aljansas
„Kroatija auga“, vadovaujamas Socialdemokratų partijos (SDP) ir
premjero Zorano Milanovičiaus.
Kai kurių apžvalgininkų nuomone, daugiau negu 300 tūkst.
migrantų, traukiančių į Europos šiaurines valstybes, antplūdis
suteikė Z.Milanovičiui parankią galimybę nukreipti dėmesį nuo
nuviliančių jo kadencijos rezultatų, nes premjeras nesugebėjo
įvykdyti reformų, kurių daugelis tikėjosi.
„Vyriausybei pasisekė, kad prieš rinkimus iškilo politinis
klausimas, kuris visa kita – konkrečiai, ekonomikos problemų
sprendimą – nustūmė į antrąjį planą“, – naujienų
agentūrai AFP sakė nepriklausomas politikos konsultantas Davoras
Gjenero.
Premjeras atrodė atsargiai balansuojantis tarp užuojautos
pabėgėliams ir nacionalinių interesų gynimo: iš pradžių jis
griežtai kalbėjosi su kaimyne ir buvusia priešininke Serbija, bet
neseniai pritarė retam susitarimui pervežti migrantus traukiniais
per abiejų šalių bendrą sieną.
„Milanovičius, kuris ... prieš šešis mėnesius atrodė
politiškai miręs, dabar atrodo politiškai dar šiek tiek gyvas“,
– pastebėjo D.Gjenero.
Palankios kortos
Buvusio žvalgybos vadovo Tomislavo Karamarko vadovaujama
opozicija, surengusi nacionalistinio atspalvio kampaniją, taip pat
stengėsi išnaudoti šią krizę, iš pradžių reikalaudama
griežtesnės sienų kontrolės, o vėliau kritikuodama vyriausybės
elgesį su migrantais.
Kroatijoje daugelis simpatizuoja pabėgėliams, prisimindami
šalies patirtas negandas per Balkanų karą praėjusio amžiaus
10-ajame dešimtmetyje, todėl dešinysis blokas atrodė dvejojantis,
kokia pozicija leistų pritraukti daugiau balsų.
„Buvo išties įdomu, kaip jie mėgina pelnyti naudos iš šios
krizės, bet iš tikrųjų nežino, kas sulauktų atgarsio
visuomenėje“, – sakė Kembridžo universitete dirbantis
Pietryčių Europos ekspertas Josipas Glaurdičius.
Trečiadienį per vieną SDP rinkimų kampanijos renginį Zagrebe
minia mojavo Kroatijos vėliavomis ir raudonais – šios partijos
spalvos – skarelėmis, o praeiviai gyrė vyriausybės poziciją per
migrantų krizę, bet tikino, kad to nepakaks, kad pakeistų balsavimo
rezultatus.
57 metų bedarbė, vardu Vesna, sakė, kad vyriausybė
pademonstravo „žmoniškumą“ pabėgėlių atžvilgiu, bet
kritikavo ryžto ir drąsos stygių kitose srityse.
31 metų virėja Jelena, laikanti dvejų metų dukrelę Miją,
sakė, labiausiai nerimaujanti dėl savo vaikų ateities.
„Svarbu pagausinti darbo vietų, kad jauni žmonės nebėgtų
iš Kroatijos“, – ji sakė AFP, turėdama galvoje tūkstančius
kasmet į užsienį išvykstančių ieškotis darbo.
Didelė valstybės skola
Kroatijos ekonomikos rūpesčiai gali būti nepastebimi
atvykėliui, pirmąkart Zagrebe pasivaikščiojusiam po elegantiškas
Habsburgų stiliaus gatves, kuriose apstu madingų kavinių.
Tačiau problemos yra itin aštrios: Kroatijos ekonomikos padėtis
yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje – valstybės
įsiskolinimas sudaro beveik 90 proc. bendrojo vidaus produkto,
nedarbas rugsėjį buvo 16,2 procentų. Jaunimo grupėje darbo neturi
43,1 proc. žmonių.
Nors prognozuojama, kad šiais metais vėl prasidės ekonomikos
augimo fazė, BVP tikriausiai padidės tik mažiau negu 1 proc., be to
analitikai sako, kad per šią rinkimų kampaniją labai stinga
tvirtų pažadų imtis reformų.
Tuo tarpu partijos svaidėsi kaltinimais: kairieji kritikavo HDZ
dėl korupcijos po virtinės bylų, į kurias taip pat buvo įtrauktas
buvęs lyderis Ivo Sanaderas, o dešinieji
atsikirsdavo pareiškimais apie SDP „nepatriotinę“ praeitį,
susijusią su šios partijos komunistinėmis šaknimis buvusioje
Jugoslavijoje.
„Šalyje vyksta grumtynės tarp „tų, kurie nemyli
Kroatijos“ ir „tų, kurie apiplėšė Kroatiją“, – sakė
Berto Salajas, Zagrebo universiteto politologijos
profesorius.
Mažesnės politinės grupės gali tapti lemiamomis žaidėjomis,
ir jeigu nė vienai stovyklai nepavyks iškart užsitikrinti daugumos,
derybos dėl koalicijos gali tęstis kelias savaites.
Kai vyriausybė bus pagaliau suformuota, esama maždaug 50 proc.
tikimybės, kad jai teks skelbti nemokumą per ateinančius dvejus
metus, perspėjo J.Glaurdičius.
„Kad ir kas laimės, jų laukia iš tiesų sunkūs laikai“,
– perspėjo jis.