TTP užsitikrinus absoliučią daugumą naujajame Seime, ministro pirmininko pareigas eis Beata Szydlo. Tiesa, triumfu pasibaigę rinkimai jai nebuvo pirmasis aukštosios politikos egzaminas, rašo „Lietuvos rytas“.
Tikrasis išbandymas B.Szydlo laukė 2011-aisiais, kai partijos įkūrėją J.Kaczynskį užpuolė grupė maištininkų.
Būsimoji premjerė tada atsisakė prisidėti prie sukilėlių ir liko ištikima TTP lyderiui, kaip, beje, ir Andrzejus Duda.
Rezultatas iškalbingas: B.Szydlo vadovaus vyriausybei, o A.Duda šių metų gegužę netikėtai pakeitė Bronislawą Komorowskį Lenkijos prezidento poste.
Laukia įdomus laikotarpis
„B.Szydlo premjere gali tapti tik todėl, jog J.Kaczynskis neabejoja, kad ji niekuomet jo neišduos. Taip pat A.Duda“, – teigė Marekas Migalskis – politologas, prieš ketverius metus pats atsidūręs tarp TTP maištininkų, kuriuos J.Kaczynskis išspyrė iš artimiausių patikėtinių rato.
66 metų TTP vadovas Lenkijos vyriausybei vadovavo 2006–2007 metais. Tačiau po dvigubos šios partijos sėkmės šiemet jam nė nereikia viešo posto.
Būtent J.Kaczynskis kone už pakarpos ištraukė A.Dudą iš nuobodžiojo Europos Parlamento ir įregistravo kandidatu prezidento rinkimuose, nepamiršdamas B.Szydlo paskirti kampanijos vadove.
„Viskas, nuo pirmadienio Lenkija turi naują karalių – J.Kaczynskį“, – neabejoja M.Migalskis.
Dabar po itin skaudžios ilgamečių valdančiųjų – Piliečių platformos partijos (PPP) – nesėkmės visa Varšuva svarsto, kaip J.Kaczynskis panaudos įgytą galią. Abejojančių nėra – bus tikrai įdomu.
Vieni užsimiršo, kiti įgriso
„J.Kaczynskis yra labai principingas, be galo tikintis tuo, ką kalba, todėl bandys ištesėti visus duotus pažadus. Bet jis – gudrus ir pragmatiškas politikas, todėl nuspręs, kur veikti, o kur atsitraukti“, – „Lietuvos rytui“ teigė politikos apžvalgininkas Jacekas Komaras.
TTP lyderis prieš šiuos rinkimus iš tiesų elgėsi kur kas santūriau, nei jam įprasta, ir tik kartą skandalingai prabilo apie migrantų į Lenkiją atsivežamus parazitus. Kodėl?
Jis pažvelgė į reitingus ir pasimokė iš praeities. Visus dešimt šių metų mėnesių apklausos rodė, jog J.Kaczynskiu pasitiki kiek mažiau nei trečdalis lenkų.
Nuo pat 2007-ųjų tiek per Seimo, tiek per prezidento rinkimus PPP rėmėsi vienu pagrindiniu šūkiu: „Neleiskime J.Kaczynskiui grįžti į valdžią.“
Lenkai išties ilgai purtėsi prisimindami praėjusį TTP nuotykį valdžioje.
J.Kaczynskio vadovaujama vyriausybė 2006–2007 m. sugadino santykius su Vokietija ir rėmėsi paklusniais prokurorais, kad persekiotų tariamus sukčius, šnipus ir Lenkiją už virvelių tampančius oligarchus. Bet laikui bėgant prastas TTP įvaizdis užsimiršo, o PPP – pašlijo.
Kaip pažymėjo vienas „The Economist“ redaktorių Edwardas Lucasas, „arogantiški, atitrūkę nuo tikrovės“ valdantieji „išeikvojo rinkėjų kantrybę“. Nepadėjo ir didžiulis pernykštis klausymosi skandalas.
Gali pakartoti manevrą
Tad J.Kaczynskiui liko tik pasislėpti užkulisiuose. Jis suskubo pažymėti: „Suprantu, kad neturiu jokių šansų užimti vadovaujamą postą. TTP, kurios kandidatas į premjerus būtų J.Kaczynskis, nelaimėtų rinkimų. Reikia sugebėti atsitraukti.“
Vis dėlto tokį pragmatiškumą parodęs TTP vadovas puikiai žino, kad ne prezidentūra ir ne vyriausybė, o jo kabinetas apšiurusioje partijos būstinėje Varšuvoje bus naujosios Lenkijos valdžios smegenų centras.
Be to, idilė gali ir neužsitęsti – J.Kaczynskis gali nuspręsti ir pats tapti premjeru. Juk taip jau yra buvę.
„Kai 2005 metais TTP laimėjo Seimo rinkimus ir premjeru tapo Kazimierzas Marcinkiewiczius, viskas iš pradžių buvo gerai, nes jis vykdė J.Kaczynskio nurodymus.
Bet kai K.Marcinkiewičius panoro šiek tiek nepriklausomybės ir savarankiškumo, J.Kaczynskis iškart paskelbė, kad premjeras nevykdo partijos programos, ir pats pakeitė jį poste. Situacija šiandien panaši, ir manevras gali pasikartoti. Aišku, jei B.Szydlo apskritai norės būti savarankiška“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo J.Komaras.
Į PPP iš TTP 2009 metais perbėgęs Pawelas Zalewskis sutinka: „Nei A.Duda, nei B.Szydlo neturės net galimybės tapti nepriklausomais politikais. Juos valdo J.Kaczynskis.“
