Nepriklausomybės siekiantis aljansas „Junts pel si“ (išvertus iš katalonų k. „Kartu už „taip“) drauge su radikalia kairiųjų partija CUP, kuri irgi pasisako už atsiskyrimą nuo Ispanijos, laimėjo rinkimus ir Katalonijos parlamente turės aiškią daugumą – 72 mandatus iš 135.
Tačiau nepriklausomybės šalininkams nepavyko surinkti daugumos Katalonijos gyventojų balsų – už „Junts pel si“ ir CUP balsavo tik 47,8 proc. rinkėjų.
Partijos, pasisakančios prieš nepriklausomybę, surinko 39,08 proc., o laisvės klausimu galutinai neapsisprendę judėjimai – 11,42 proc. balsų.
Fakto nepakeis ir paštu savo valią pareiškusių rinkėjų balsai, kurie bus suskaičiuoti vėliau. Tad nors balsavime dalyvavo rekordiškai daug – net 77 proc. Katalonijos rinkėjų, prie nepriklausomybės, regis, nepriartėta.
Siekia žengti laisvės link
Nenuostabu, kad abi pagrindinės stovyklos – Katalonijos nepriklausomybės šalininkai ir jos priešininkai – vakar pateikė visiškai skirtingas rinkimų rezultatų analizes.
Pirmieji tvirtina, kad rinkimuose triumfavo nepriklausomybės siekis, kad naujoji dauguma regiono parlamente pradės žengti atsiskyrimo nuo Ispanijos keliu.
Tačiau antrieji šaukia, kad siekio atsiskirti nuo Ispanijos neparėmė dauguma balso teisę turinčių katalonų, ir ragina atsistatydinti nepriklausomybę remiantį dabartinį regiono vyriausybės vadovą Arturą Masą.
Pasak nepriklausomybės priešininkų, neoficialus sekmadienio referendumas nepavyko, nors A.Masas vakar kartojo: „Katalonai ištarė „taip“ nepriklausomybei. Turime aiškią absoliučią daugumą ir galime žengti į priekį.“
Sostinė skelbia apie nesėkmę
Katalonijos dienraščiai vakar rinkimų rezultatus pristatė kaip nepriklausomybės šalininkų pergalę. „Absoliuti dauguma“, „Viso gero, Ispanija“, „Klausyk, Europa“ – dienraščių antraštės panašios.
Tačiau didžiausi visos Ispanijos dienraščiai – „El Pais“ ir „El Mundo“ – balsavimą vadino žlugusiu referendumu.
Madrido spauda sutartinai skelbė, kad „nepriklausomybės šalininkai negauna išsvajotų 50 proc. balsų“ ir kad „dauguma katalonų atsisako nepriklausomybės“.
Tarptautinė žiniasklaida – „The Guardian“, „The Financial Times“, „Le Figaro“ – nuosaikesnė, bet žinią apie nepriklausomybės šalininkų daugumą parlamente vertina kaip atsiskyrimo siekiančios stovyklos pergalę.
Viltis – partija „Podemos“
Nors rinkimų rezultatai vertinamai labai skirtingai, aišku viena – šiandien daugiau klausimų nei atsakymų. Neužsitikrinus 50 proc. rinkėjų balsų, katalonų kelias į nepriklausomybę gali būti ilgesnis, nei planuota.
Aljanso „Junts pel si“ planas buvo gana aiškus – per 18 mėnesių paruošti Kataloniją valstybingumui ir tada, 2017-ųjų pradžioje, paskelbti nepriklausomybę.
Būsimieji šios koalicijos partneriai, radikalūs kairieji iš partijos CUP, kalbėjo dar drąsiau ir siekė paskelbti regiono nepriklausomybę jau kitą dieną po rinkimų.
Tačiau dabar, kai jau aišku, kad balsų daugumos neužsitikrinta, abi nepriklausomybę remiančios partijos sutinka, jog kelias į laisvę bus sudėtingas.
Žinoma, kol kas trūksta konkretesnės informacijos, nes Kataloniją valdyti žadančios partijos visą savaitę dar tarsis. Tačiau gali būti, kad pagrindiniu tikslu dabar taps ne nepriklausomybės paskelbimas, o oficialus referendumas dėl atsiskyrimo.
Problema yra tai, kad Ispaniją valdanti dešiniųjų Liaudies partija nenori nieko girdėti apie referendumą.
Tiesa, jau gruodį Ispanijoje vyks išankstiniai parlamento rinkimai, bet net opozicijos pergalė juose nieko nepakeistų. Mat socialistai jau yra paskelbę, kad nepripažins Katalonijos tauta ir neleis surengti referendumo regione.
Bene vienintelė katalonų viltis – sparčiai populiarėjanti nauja kairiųjų partija „Podemos“. Jos lyderis Pablo Iglesiasas vakar pareiškė, kad leistų katalonams balsuoti referendume.
Autonominiai rinkimai Katalonijoje turėjo parodyti, ar regionas nori tapti nepriklausoma valstybe. Tačiau balsavimo šiame neoficialiame referendume rezultatai vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nepateikė.
