Nuomonių apklausos rodo, kad dvi didžiausios partijos – atsistatydinusio premjero Alexio Tsipro vadovaujama „Syriza“ ir konservatyvi „Naujoji demokratija“ – turi beveik lygias galimybes laimėti daugumą rinkėjų balsų.
Ši situacija Graikijai tikrai nėra naudinga. Susiskaldęs Parlamentas ir aiškaus lyderio trūkumas reiškia, kad net ir po balsavimo politikai gali įklimpti į nesibaigiančias derybas dėl koalicijos.
Rinkėjai neslepia nusivylimo
Sausį triuškinamą pergalę šventusi „Syriza“ apžavėjo graikus skambiais pažadais. A.Tsipras nuo pat savo kadencijos pradžios tikino: giliai ir skausmingai biudžeto išlaidų valdžia nebekarpys.
Tačiau po daug mėnesių vykusių įtemptų derybų su tarptautiniais skolintojais premjerui teko sutikti su dar daugiau tokių pat reformų, kurias jis pats ragino atmesti per netikėtai surengtą referendumą.
Tiesa, iš pradžių žadėjęs maištauti, o galiausiai kreditoriams nusileidęs A.Tsipras net ir atsistatydinęs pagal populiarumą smarkiai lenkė bet kurį kitą varžovą.
Bet jo pranašumas prieš „Naujosios demokratijos“ lyderį Evangelą Meiramakį greitai ištirpo, tad dabar jau mažai kas gali nuspėti, kas po rinkimų turės toliau vesti Graikiją iš nesibaigiančios krizės.
Dešimtadalis graikų per naujausias apklausas teigė dar nežinantys, už kurią partiją balsuos. Vienas tokių – 22 metų studentas Petros Stavropoulos.
„Vienu metu iš viso galvojau nesivarginti, tačiau nebalsavimas taip pat negelbėja situacijos. Matau, kaip viskas klostėsi iki šiol, tad dabar man nesvarbu, kas valdys šalį – kairieji ar dešinieji“, – svarstė vaikinas.
Savo ruožtu anksčiau „Syriza“ idėjomis nuoširdžiai tikėjusi Giota Kontostanou dabar sako rinkimuose nedalyvausianti.
„Tiesiog nebematau prasmės. Tai vis tiek nieko nepakeis“, – neslėpė 30 metų graikė.
Tarp neapsisprendusių arba balsuoti neketinančių rinkėjų – neproporcingai daug partijos „Syriza“ šalininkų.
Todėl sociologai prognozuoja, kad „Naujoji demokratija“ turi puikias galimybes grįžti į valdžią po pralaimėjimo prieš aštuonis mėnesius.
Ginčai dėl pabėgėlių
Tūkstančiai Graikijos salas užplūdusių migrantų – viena pagrindinių rinkimų debatų temų. Ja žongliruoti nevengė ir balsuoti besiruošiantys politikai.
Antai „Naujoji demokratija“ praėjusią savaitę apkaltino A.Tsipro vyriausybę „užtvindžius Atėnų centrą nelegaliais imigrantais“.
Dešiniųjų rinkėjai taip pat tvirtina, kad atsistatydinęs premjeras netinkamai susidorojo su migrantų krize, ir niršta, jog atvykėliams buvo atvertos ir taip tuščios valstybės kišenės.
„A.Tsipras yra kaltas dėl to, kad jie čia atvyko“, – tikino 50-metis Vangelis Remassouras.
„Jis pažadėjo duoti dokumentus, atšaukė pasienio pareigūnus. Migrantams sunku, tačiau negalima tiesiog leisti jiems klaidžioti gatvėmis, o graikais nesirūpinti“, – piktinosi vyras.
V.Remassouro nuomone, prieš imigraciją nusiteikusi kraštutinių dešiniųjų partija „Auksinė aušra“ dėl migrantų klausimo taip pat turėtų išlošti daugiau balsų.
Radikalai trina rankomis
„Auksinei aušrai“ yra žadami 6–7 proc. rinkėjų balsų, o palaikymo ji gali sulaukti Graikijos salose, kurių gyventojai kasdien mato tūkstančius atvykėlių ir skundžiasi nesiliaujančiu chaosu.
„Koso sala turi pasirinkimą.
Jeigu balsuos už „Syriza“, sala pavirs Pakistanu. Jeigu pasirinks „Auksinę aušrą“, Kosas vėl taps Graikija. Toks mūsų tikslas“, – vietos gyventojams kalbėjo svastikų tatuiruotėmis rankas pasidabinęs partijos atstovas Ilias Kasidiaris.
