Atrodo neabejotina, kad parlamentas pritars naujausiam planui
paskolinti Atėnams iki 86 mlrd. eurų, nes A.Merkel dešiniųjų ir
kairiųjų „didžioji koalicija“ kontroliuoja 504 mandatus 631
vietą turinčiuose žemuosiuose rūmuose – Bundestage.
Tačiau kanclerės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) bloke
buvo girdima vis garsesnių nepasitenkinimo balsų dėl gelbėjimo
rato, metamo Graikijos premjero Alexio Tsipro
radikaliai kairiajai vyriausybei, nors tas politikas griežtai
pasisakydavo apie Europos faktinę didžiausią skolintoją
Vokietiją.
Praeitą mėnesį 60 iš 311 A.Merkel parlamentinės frakcijos
narių balsavo prieš leidimą pradėti derybas su Graikija dėl naujo
finansinio gelbėjimo paketo, o tas pasipriešinimas buvo
interpretuojamas kaip skaudus smūgis kanclerei.
Šaltiniai Berlyne sakė, kad nepritariančių deputatų šįkart
gali dar padaugėti, nes įstatymų leidėjus teko atšaukti iš
atostogų, kad jie galėtų atiduoti savo balsus.
„Jeigu būtume atviri, tai turėtume pripažinti, kad tai
paslėptas skolų apkarpymas (nurašymas) mūsų vaikų ir anūkų
sąskaita“, – konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėja Dagmar
Woehrl antradienį sakė laikraščiui „Rheinische
Post“, užsimindama, kad balsuos prieš tą planą.
Tačiau CDU generalinis sekretorius Peteris Tauberis perspėjo, kad balsavimas prieš tą susitarimą
„prilygtų dūriui kanclerei į nugarą“, liekant dvejiems metams
iki rinkimų, per kuriuos, kaip jos partija labai tikisi, A.Merkel
sieks ketvirtosios kadencijos.
Pabrėždamas, kad šis balsavimas bus labai svarbus, partijos
vyriausiasis drausmintojas Volkeris Kauderis šį
mėnesį grasino imtis sankcijų prieš visus disidentus, bet šis
perspėjimas galėjo duoti priešingų rezultatų, supykdydamas
nepatenkintuosius.
A.Merkel pasakys kalbą Bundestage ir jau anksčiau pasiuntė savo
patikimus sąjungininkus, tarp jų įtakingą griežtosios linijos
šalininką finansų ministrą Wolfgangą Schaeuble, kad jie įtikintų konservatyvių pažiūrų deputatus
nesivadovauti savo užgautomis ambicijomis.
W.Schaeuble panaudojo savo įtaką, palaikydamas planą, kuriam
praeitą penktadienį pritarė euro zonos finansų ministrai, duodamas
interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF. Ministras teigė, kad
palaikymas tam planui yra „teisingas sprendimas, kuriame į viską
yra atsižvelgta“.
Kalbėdamas apie išliekančias abejones, ar prie tos programos
prisidės Tarptautinis valiutos fondas, kurio vaidmenį dauguma
konservatyviųjų pažiūrų deputatų laiko itin svarbiu, W.Schaeuble
prašė tikėti, kad TVF spalį sutiks prisijungti prie pagalbos
Graikijai plano.
„Esu įsitikinęs, kad pasieksime bendrą padėties vertinimą;
taip pat esu įsitikinęs, kad TVF dalyvaus šioje programoje“, –
sakė jis.
Banko „Commerzbank“ informaciniame pranešime išdėstomos
priežastys, kodėl Vokietija sieja savo viltis su TVF dalyvavimu toje
programoje, laikydama fondą stabilumo ir drausmės garantu.
„TVF – vienintelė organizacija, kuri yra sukaupusi
dešimtmečių patirtį, padėdama žlungančioms šalims“, –
sakoma dokumente.
„Ji galės pasinaudoti ta patirtimi tik tuo atveju, jeigu turės
galimybę daryti spaudimą“, kad sutarties sąlygos būtų vykdomos,
pridūrė „Commerzbank“.
W.Schaeuble praeitą mėnesį iškėlė perspektyvą, kad Graikija
galėtų laikinai pasitraukti iš euro zonos ir kad tai galėtų būti
alternatyva naujam finansinio gelbėjimo paketui. Tas pasiūlymas
sukėlė siaubą kai kuriems euro zonos partneriams, bet įtikino
Vokietijos rinkėjus, kad ministras nėra linkęs sutikti su pagalbos
Atėnams planu bet kokia kaina.
Keliuose interviu per pastarąją savaitę jis kartojo galintis
švaria sąžine prašyti Vokietijos įstatymų leidėjų patvirtinti
tą gelbėjimo planą.
A.Merkel sekmadienį sakė, kad Berlyno, o ypač W.Schaeuble
„griežta pozicija“ padėjo įtikinti Graikiją priimti karčius
vaistus, kurie, anot kanclerės, yra būtini, kad Atėnai „vėl
atsistotų ant kojų“. Be kita ko, Graikija įsipareigojo vykdyti
didelio masto ir sunkias ekonomikos reformas.
Nors TVF reikalauja, kad didelė dalis Graikijos skolų būtų
nubraukta, Vokietija atmeta bet kokio skolų nurašymo galimybę ir
sako, kad galėtų būti ilginamas obligacijų išpirkimo terminas
arba taikomos mažesnės palūkanos.
Debatai Bundestage prasidės 9 val. vietos (10 val. Lietuvos)
laiku, o balsavimas turėtų įvykti vidurdienį (13 val. Lietuvos
laiku).
