2013 metais postą užėmęs X.Bettelis neslepia siekiantis, kad ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė būtų tokia pat liberali kaip jis.
Ir jam kol kas neblogai sekasi – ministras pirmininkas ryžtingai apkarpė Katalikų bažnyčios įtaką šalyje ir atvėrė kelią homoseksualų santuokoms.
Džiaugiasi vedybine laime
42 metų X.Bettelis ant kairės rankos nešioja auksinį sutuoktuvių žiedą. Rodos, nieko čia ypatinga, bet iš tiesų dėmesį į šią detalę atkreipti svarbu.
Mat šių metų gegužės 16-ąją Didžiosios Hercogystės sostinės Liuksemburgo rotušėje įvyko X.Bettelio ir jo partnerio, belgo Gauthier Destenay, santuokos ceremonija.
„Man tai buvo savaime suprantamas žingsnis. Mes jau daugelį metų esame kartu ir aš pasakiau „taip“. Turiu tik vieną gyvenimą ir nenoriu slėptis.
Visiems – heteroseksualams ir homoseksualams – aš linkiu būti tokiems pat laimingiems kaip aš. Džiaugiuosi, kad gyvenu šalyje, kur didžioji dalis parlamentarų pritarė tos pačios lyties asmenų santuokoms“, – po sutuoktuvių tvirtino X.Bettelis.
Liuksemburgo ministro pirmininko vestuvėms kelią atvėrė įstatymas, kuris tapo viena pirmųjų jo vadovaujamos vyriausybės iniciatyvų, pateiktų šalies parlamentui.
Praėjusiais metais katalikiškasis Liuksemburgas tapo dešimtąja Europos ir 18-ąja pasaulio šalimi, įteisinusia tos pačios lyties santuokas.
Tokios ceremonijos, be Liuksemburgo, pripažįstamos Nyderlanduose, Belgijoje, Ispanijoje, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Norvegijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Islandijoje, Argentinoje, Danijoje, iš dalies Prancūzijoje, Brazilijoje, Naujojoje Zelandijoje, Urugvajuje, Jungtinėje Karalystėje, taip pat 19-oje JAV valstijų ir dalyje Meksikos.
Kol gegužę nevedė X.Bettelis, vienintelė homoseksuali ir susituokusi kurios nors pasaulio šalies lyderė buvo Islandijos premjerė Johanna Sigurdardottir. 2013aisiais iš pareigų pasitraukusi politikė 2010 metais sumainė žiedus su ilgamete partnere Jonina Leosdottir.
J.C.Junckerį išlydėjo skandalai
Dar dirbdamas politinėje opozicijoje X.Bettelis savo kailiu patyrė, kaip giliai Liuksemburge buvo įsišaknijęs priešiškumas homoseksualams.
Antai valstybės sekretorė, Jeano Claude’o Junckerio, kuris dabar pirmininkauja Europos Komisijai, vadovaujamos Krikščionių socialinės liaudies partijos narė Octavie Modert per parlamente vykusius debatus X.Bettelį pavadino „Joffer“ – „Panele“.
Tačiau dabar nedidelės hercogystės ministras pirmininkas yra pirmasis ir kol kas vienintelis ES šalies vadovas, kuris vedė tos pačios lyties asmenį.
Prieš pusantrų metų X.Bettelis išvertė iš Liuksemburgo ministro pirmininko posto beveik du dešimtmečius šias pareigas ėjusį J.C.Junckerį.
Pastarojo vadovaujama vyriausybė atsistatydino kilus politinei dramai dėl nederamos slaptosios tarnybos SREL, kurią turėtų prižiūrėti premjeras, veiklos. Žvalgybininkai neteisėtai klausėsi telefono pokalbių, vykdė korupcinius sandorius ir net buvo įsukę nelegalų prekybos automobiliais verslą.
Praėjusiais metais J.C.Junckeris tapo įtakingos EK pirmininku, palikdamas sunkų palikimą naujajai ir gana retai susidarančiai liberalų, socialistų ir žaliųjų koalicijai.
Tiesa, audros nenurimo. Mat vos J.C.Junckeriui spėjus persikelti į Briuselį Liuksemburge kilo vadinamasis „Lux Leaks“ skandalas. Paviešinus dokumentus paaiškėjo, kad dėl palankių ankstesnės vyriausybės mokestinių sąlygų į mažąją hercogystę buvo privilioti didieji Europos pramonės koncernai.
Liuksemburgo atveju lyg ir teisėta, bet nesąžininga kitų ES narių atžvilgiu.
Tad X.Betteliui darbo nestigo nuo pat pirmųjų dienų.
Išgąsdino įtakingus katalikus
Dėl „Lux Leaks“ premjeras privalo atsižvelgti į tai, kad valstybės pajamos galėtų stipriai sumažėti dėl griežtesnių Bendrijos įstatymų.
Ir jam neblogai sekasi. Kad X.Betteliui perėmus Liuksemburgo ministro pirmininko postą šalyje prasidėjo nauja era, jaučiama jau įžengus į premjero kabinetą. J.C.Junckerio laikais buvusias sunkias knygų lentynas X.Bettelis pakeitė didžiuliais šiuolaikiniais paveikslais, o prie jo rašomojo stalo stovi dizainerių sukurtos sofos.
Žinoma, jaunasis premjeras savo šalį iš veterano J.C.Junckerio vadovavimo metų nori išlaisvinti ne tik atnaujindamas savo kabineto interjerą, bet ir siekdamas įgyvendinti reformų paketą.
Be tos pačios lyties santuokų įteisinimo, X.Bettelio vadovaujama koalicija liberalizavo teisę į abortus. Dabar dėl nėštumo nutraukimo priežasčių moterys gali tartis su gydytoju.
Tai sukėlė didelį Katalikų bažnyčios, kuriai priklauso apie 80 proc. Liuksemburgo gyventojų, nepasitenkinimą. Bet iš tikrųjų X.Bettelis siekė visiško valstybės ir Bažnyčios atskyrimo – net grasino referendumu.
Atsižvelgdama į tai, Bažnyčia pradėjo derybas su vyriausybe. Sausį buvo pasiektas kompromisas, bet katalikai neteko didžiosios dalies privilegijų.
Ateityje valstybė nebemokės atlyginimų dvasininkams, bus panaikintos valstybinės religinės pamokos, o nuo 2016-ųjų visi mokiniai privalės lankyti neutralias nereliginio švietimo pamokas.
Valstybės parama Bažnyčiai bus ryžtingai sumažinta, užtat dabar pirmą kartą finansinę paramą gauna ir musulmonų bendruomenės.
Referendumas nenusisekė
Paskutinė J.C.Junckerio vadovavimo dvasią išsklaidyti turėjo rinkimų tvarkos reforma. Bet taip neatsitiko.
Birželio pradžioje Liuksemburge įvyko istorinis referendumas, galėjęs suteikti teisę dalyvauti nacionaliniuose rinkimuose kitų šalių užsienio piliečiams.
Užsieniečiai sudaro net 46 proc. valstybės gyventojų. Juk jie jau seniai gali tarnauti kariuomenėje, tad kodėl negalėtų turėti balso teisės?
Nors X.Bettelis paragino į šį klausimą atsakyti „taip“, tokiu būdu modernizuoti valstybę, čia užtikrinti didesnę demokratiją ir atverti kelius jaunimui bei daugiakultūriškumui, iš balsavimo apylinkių gauti duomenys parodė, kad 78 proc. balsavusiųjų siūlomas permainas atmetė.
Beje, J.C.Junckerio vadovaujama pagrindinė opozicinė Krikščionių socialinė liaudies partija ir ragino balsuoti „ne“.
Pastarosios stovyklos šalininkai argumentavo, kad nėra jokios priežasties suteikti balso teisę Liuksemburgo pilietybės neturintiems asmenims. Juk tokios tvarkos nėra niekur kitur Europoje.
Turi patarimų Vokietijai
Teisininko išsilavinimą turintis X.Bettelis yra kilęs iš daugiatautės šeimos.
„Pažvelgęs vien į keturių savo senelių kilmę, aptikau šias tautas: rusų, lenkų, prancūzų ir liuksemburgiečių“, – sako Liuksemburgo premjeras, kurio motina – garsaus rusų kompozitoriaus Sergejaus Rachmaninovo podukra.
O ką Liuksemburgo premjeras X.Bettelis mano apie kaimyninę Vokietiją, kur užsienio valstybių piliečiai negali rinkti valdžios, o gėjai – tuoktis?
Vokiečiai, sako Didžiosios Hercogystės premjeras, privalo patys apsispręsti.
„Nežinau jokios šalies, kuri yra žlugusi ar patyrusi ekonominių nuostolių dėl to, kad joje buvo įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos“, – vis dėlto pabrėžia X.Bettelis.
