Vokietija yra viena iš kelių euro zonos šalių, kurios
parlamentas turi uždegti žalią šviesą anksčiau šią savaitę
pasiūlytam 86 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketui, turinčiam
išgelbėti Graikiją nuo finansų griūties. Tokia pagalbos Atėnams
programa būtų jau trečioji per pastaruosius penkerius metus.
Bundestago balsavimo išvakarėse Vokietijos kanclerė Angela
Merkel sakė konservatyvių pažiūrų deputatams, kurių dalis nenori
pritarti, kad būtų vėl suteikta pagalba krizės ištiktai
Graikijai, esanti „visiškai įsitikinusi“, kad naujasis reformų
paketas yra tinkamas kelias į priekį.
Tikimasi, kad per penktadienį vyksiantį balsavimą Bundestage
šis pasiūlymas bus priimtas aiškia dauguma, nors A.Merkel
konservatyvi Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos
dukterinė Bavarijos partija CSU vis labiau skeptiškai vertina planus
skolinti daugiau pinigų Atėnams.
Šis balsavimas vyks po to, kai ECB vadovas Mario Draghi sutiko padidinti gyvybiškai svarbų finansavimą į keblią
padėtį patekusiems Graikijos bankams. Šis sprendimas leis bankams
atsidaryti ateinantį pirmadienį, po tris savaites trukusių
priverstinių atostogų.
Balsavimas Vokietijoje, kuri yra didžiausia Graikijos
finansuotoja iš Europos Sąjungos šalių, taip pat pasisakanti už
griežto taupymo politiką, prasidės 8 val. Grinvičo (11 val.)
Lietuvos laiku. Prognozuojama, kad jis bus daug audringesnis negu
Prancūzijoje ir Suomijoje, kurios jau patvirtino naująjį
susitarimą.
Finansų ministras Wolfgangas Schaeuble,
kuris Graikijoje yra kritikuojamas dėl savo griežtos pozicijos kelis
pastaruosius mėnesius vykusiose derybose, paragino įstatymų
leidėjus pritarti reformų paketui, bet toliau tvirtai laikėsi
nuomonės, kad negali būti kalbos apie tolesnį Atėnų skolų
nurašymą.
„Realus skolų apkarpymas nesuderinamas su naryste valiutos
sąjungoje“, – W.Schaeuble sakė Vokietijos visuomeniniam radijui.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris yra vienas iš Graikijos
oficialiųjų kreditorių, kartu su Europos Komisija ir ECB, sukėlė
sąmyšį, kai paskelbė ataskaitą, kritikuojančią naująjį
susitarimą ir perspėjančią, kad skolintojams teks skirti Atėnams
„daug daugiau“ lėšų negu rodė ankstesnė poreikių analizė.
Be to, M.Draghi ketvirtadienį prisidėjo prie pasisakančių už
Graikijos skolų naštos, sudarančios 180 proc. metinio bendrojo
šalies produkto, „apkarpymą“, sakydamas, kad šiuo metu
didžiausias klausimas – kaip tas skolų nurašymas turėtų būti
atliktas.
