Prancūzijos parlamento žemieji rūmai, Nacionalinė Asamblėja,
minėtam susitarimui pritarė 412 balsų, kai prieš buvo 69; netrukus
balsavęs Senatas 260 balsų „už“ ir 23 „prieš“ išreiškė
tokią pat nuomonę.
Ilgai kalbėjęs M.Vallsas kaltino šios susitarimo priešininkus
mėginimu išstumti Graikiją iš euro zonos.
„Negali būti „Grexit“, nei laikino „Grexit“ – senos,
absurdiškos ir pavojingos idėjos“, – sakė jis, panaudodamas
naujadarą „Grexit“, reiškiantį Graikijos išėjimą.
„Girdėjau kalbų apie pažeminimą. Tačiau pažeminimas būtų
buvęs (Graikijai), jei ji būtų išvaryta iš vieningos valiutos
(erdvės) – kai kas matyt to nori – o didžioji graikų dauguma
nori likti joje“, – kalbėjo premjeras.
Kai kurie prancūzų parlamentarai kritikavo susitarimą, kad juo
verčiama griežtai taupyti, kontroliuoti Graikiją iš išorės už
trejus metus finansinės paramos, kuri sieks 86 mlrd. eurų.
Tačiau, anot M.Vallso, tokios paramos sąlygos esančios
„normalios“.
„Reformų reikalaujama, reikia pasakyti, todėl, kad jos niekada
nebuvo daromos“, – pažymėjo M.Vallsas
„Šis susitarimas nėra tik neužpildytas čekis, nes mes daug
ko reikalaujame iš graikų, ne nubausti juos siekdami, o palydėti
juos gyvybingu ekonomikos atsigavimo keliu“, – sakė premjeras.
Dar jis apibūdino šį susitarimą kaipo vienintelę galimybę
Prancūzijai atgauti milijardus jau paskolintų Graikijai eurų.
„Balsavusieji prieš susitarimą, norintieji, kad Graikija
išeitų iš euro zonos, turėtų pažiūrėti prancūzams į akis ir
pasakyti jiems tiesą, kad tuomet prancūzai netektų dar daugiau
pinigų“, – pridūrė M.Vallsas.
Kai kurios, bet ne visos, iš 19 euro zonos šalių, privalo savo
parlamentuose patvirtinti šį susitarimą.
Svarbiausias balsavimas vyks vėliau trečiadienį Graikijos
parlamente.
