Agentūros pašnekovas teigė, kad Graikijos centrinis bankas
prašė lėšų, norėdamas kompensuoti kreditinėse šalies įstaigose
susidariusį pinigų trūkumą. Lėšų deficitas susidarė po to, kai
graikai pradėjo masiškai gryninti savo lėšas šalies bankomatuose.
ECB atsisakė patenkinti Atėnų prašymą.
ELA paramos programos lygį norima palikti ties dabartine 89
mlrd. eurų riba. Tai didžiausia suma, kokią gali gauti Graikijos
bankai. Jiems paskolos suteikiamos taikant itin aukštą palūkanų
lygį – 1,55 procento.
Manoma, kad Graikijos bankai bus uždaryti iki liepos 7 dienos.
Pirmadienį taip pat bus uždaryta Atėnų akcijų birža.
Graikijos ministras pirmininkas A. Tsipras prieš kelias dienas
paskelbė, kad liepos 5 d. šalyje bus rengiamas referendumas dėl
kreditorių pasiūlytų finansinių sąlygų.
Vokietija neatsisako derybų galimybės
Tačiau Vokietijos kanclerė Angela
Merkel pirmadienį pasakė, kad bet kokios naujos derybos su Graikija
apie jos skolų krizę galėtų vykti po būsimo referendumo, kuriame
graikai tars savo žodį dėl reikalaujamų reformų.
„Jeigu Graikijos vyriausybė paprašys derybų, pavyzdžiui po
referendumo (ateinantį sekmadienį), mes žinoma neatsisakytume“,
– pasakė ji žurnalistams po susitikimo su savo partijos lyderiais
ir parlamento nariais.
Prancūzijos ir JAV
prezidentai, Francois Hollande'as ir Barackas Obama pirmadienį telefonu sutarė suvienyti pastangas, kad
būtų grįžta prie derybų su Graikija ir vėl mėginama spręsti
skolų krizę.
„Jiedu sutarė suvienyti pastangas grįžimui prie derybų
paskatinti, kad būtų greitai išspręsta krizė ir užtikrintas
Graikijos stabilumas“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros
paskelbtame pranešime.
Graikijai durys išlieka atviros,
nors savaitgalį derybos dėl finansinės paramos ir nutrūko,
pareiškė pirmadienį Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas, dar pridūręs, kad vis dar „įmanoma“
išvengti vadinamojo „Grexit“ – Graikijos pasitraukimo iš euro
zonos ar net Europos Sąjungos.
„Aš tebekartoju, durys vis dar atviros, nors kol kas galimybės
ir laikas yra labai riboti“, – sakė euro zonos finansų ministrų
grupės vadovas žurnalistams Hagoje.
Graikija strimgalviais lekia link įsipareigojimų Europos
Sąjungai ir Tarptautiniam valiutų fondui (TVF) nevykdymo, kuris gali
ištikti antradienį, kai sueis skolų mokėjimo terminas; jai taip
pat gresia pasitraukimas iš euro zonos, o derybos su skolintojais
nutrūko šeštadienį.
Paklaustas, ar Graikija gali išvengti pasitraukimo iš euro
zonos, vadinamojo „Grexit“, J.Dijsselbloemas atsakė: „tai vis
dar įmanoma“.
Nusivylęs Graikijos atsisakymu tęsti derybas J.Dijsselbloemas
pasakė, kad derybos buvo „apie Graikijos ateitį, ir nors derybos
nebuvo baigtos, jie pasitraukė nuo (derybų) stalo“.
Labai tikėtina, kad Graikija antradienį nesugebės įmokėti
Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų; tai bus pirmas
žingsnis keliu, kuris gali nuvesti prie išėjimo iš euro zonos.
Vyriausybė Atėnuose paskelbė, kad liepos 5 dieną bus
referendumas, kuriame graikai pareikš savo žodį apie Graikijai
siūlomas reformas, kurios būtinos norint gauti finansinę pagalbą.
