Kaip A.F.Rasmussenas sakė žurnalui „Newsweek“, Maskva siekia destabilizuoti Europos valstybes iš vidaus, ir dabar ji pavojingesnė, negu buvo SSRS laikais. Buvęs NATO vadovas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Rusija gali panaudoti Europoje tokią pačią taktiką, kaip ir Ukrainoje.
Pasak A.F.Rasmuseno, Maskva naudoja metodą, kai įprastiniai kariniai veiksmai derinami su naujomis sudėtingomis propagandos ir dezinformacijos kampanijomis. Pavyzdžiui, Rusija siekia paveikti visuomenės nuomonę per finansinius ryšius su politinėmis partijomis šalių – NATO narių viduje (tarp jų Graikijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Prancūzijos) ir per NPO (ne pelno organizacijas). Kalbėdamas apie Atėnų suartėjimą su Maskva A.F.Rasmussenas pasakė, kad graikai žaidžia su ugnimi, kad Rusija negali išgelbėti Graikijos ekonomine prasme ir kad tai padaryti gali tik Vakarai.
Be to, A.F.Rasmussenas pasakė, kad artimiausioje ateityje NATO ir toliau išliks Europos saugumo kertiniu akmeniu, tačiau pažymėjo, kad reikalinga evoliucija. Jis patikslino, kad NATO turėtų peržiūrėti to, kas laikoma agresijos aktu, esmę ir į šią sąvoką įtraukti hibridinės grėsmės.
„Akivaizdu, kad Vakarai neturėtų būti naivūs, – sakė A.F.Rasmussenas. – Būtina tobulinti metodiką, kaip kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. Mums reikia daugiau investuoti į kibernetinį saugumą, geriau finansuoti žvalgybą ir plačiau dalytis informacija tarp sąjungininkų, kad galėtume geriau suvokti padėtį ir pranešti apie mūsų specialiųjų operacijų pajėgų panaudojimą.“
Parengė Leonas Grybauskas
