Įtampa Baltijos šalyse padidėjo praėjusiais metais, kai Maskva
aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir, kaip manoma,
pradėjo teikti karinę pagalbą prorusiškiems separatistams,
kovojantiems su Kijevo vyriausybės pajėgomis Rytų Ukrainoje.
70-metis A.Bėrzinis, kuris apsisprendimą paskelbė savo
tinklalapyje įkeltame vaizdo įraše, niekada nebuvo labai
populiarus, nors per balsavimą 2011 metų liepą įveikė ankstesnį
prezidentą Valdį Zatlerį.
Latvijos prezidentas renkamas 100 vietų parlamento slaptu
balsavimu, o ne visų piliečių balsais. Prognozuojama, kad prieš
rinkimus vyks intensyvios politinės derybos, siekiant užsitikrinti
paprastą balsų daugumą, reikalingą, kad kandidatas laimėtų.
Parlamentas dėl naujo valstybės vadovo turėtų balsuoti
gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
Kol kas pageidavimą siekti šio posto yra patvirtinęs tik buvęs
bankininkas ir krepšinio žvaigždė Martinis Bondaras, nedidelės
Latvijos regionų sąjungos pirmininkas. Bet jis nelaikomas stipriu
kandidatu.
Kaip praneša vietos žiniasklaida, pagrindine kandidate laikoma
Europos Parlamento narė Sandra Kalnietė, priklausanti tai pačiai
centro dešiniųjų partijai „Vienybė“, kaip ir premjerė
Laimduota Straujuma, taip pat – Europos Teisingumo Teismo teisėjas
Egilas Levitas ir Marcis Auzinis, dabartinis Latvijos universiteto
rektorius. Bet šie veikėjai nėra oficialiai paskelbę, kad sieks
prezidento posto.
