M.Zemano planai prisidėti prie šio renginio atvedė prezidento
kivirčo su JAV ambasadoriumi Andrew Schapiro,
kuris išsakė rimtų abejonių dėl prorusiško M.Zemano ketinimų
būti „tikriausiai vieninteliu Europos Sąjungos valstybės
vadovu“, stebėsiančiu Maskvos Raudonojoje aikštėje vyksiantį
Pergalės dienos paradą, skirtą 70-osioms Sovietų Sąjungos
pergalės prieš nacių Vokietiją metinėms.
Anot ambasadoriaus, būtų apgailėtina, jeigu M.Zemanas stebėtų
paradą Raudonojoje aikštėje, kai Rusijos karinės pajėgos
destabilizuoja savo kaimynę Ukrainą.
Europos Sąjungos šalių lyderiai boikotuoja minėtą ceremoniją
dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte. Maskva neigia Vakarų
kaltinimus, kad Rusija teikia finansinę bei karinę (ginklais ir
kariais) pagalbą separatistams Ukrainos rytuose.
M.Zemano kelionė į Rusiją susilaukė priekaištų iš mažesnio
rango partnerių centro kairiųjų koalicijoje, taip pat iš
dešiniojo sparno opozicijos.
M.Zemano atstovas pasakė, kad prezidentas priėmė „suverenų
ir nepriklausomą“ sprendimą vykti į Maskva gegužės 9 dieną
paminėti Antrojo pasaulinio karo aukų, bet praleisti karinį
paradą.
„Prezidentas panaudos Maskvos šventės organizatorių kariniam
paradui numatytą laiką susitikimui su Slovakijos ministru
pirmininku Robertu Ficu“, – sakė žurnalistams atstovas spaudai
Jiri Ovcacekas.
M.Zemanas kritikuoja Vakarų šalių Rusijai dėl Krymo aneksijos
ir konflikto Ukrainos rytuose taikomas sankcijas. Prezidento
požiūris yra labiau promaskvietiškas negu šios ES ir NATO narės
vyriausybės, atsakingos už užsienio politiką. Ministrų kabinetas
kol kas neapsisprendė dėl M.Zemano vizito Maskvoje patvirtinimo,
kurio laukiama kitą savaitę.
Dauguma Vakarų lyderių nusprendė ignoruoti šių metų
Pergalės dienos paradą, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel
pažadėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykti į Maskvą
gegužės 10 dieną.
Žinoma, kad be M.Zemano, pergalės prieš nacistinę Vokietiją
Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių minėjime Maskvoje
planavo dalyvauti Graikijos premjeras Alexis Tsipras
ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas, taip pat
Indijos, Pietų Afrikos Respublikos, Mongolijos, Kubos bei Vietnamo
lyderiai.
Pietų Korėjos prezidente Park Geun-hye nusprendė nedalyvauti gegužės 9-osios iškilmėse Maskvoje, vietoj jos į Rusijos sostinę vyks specialusis pasiuntinys, praneša naujienų agentūra ELTA.
Užsienio politikos žinybos atstovas pareiškė viltį, jog Pietų Korėjos specialiojo pasiuntinio vizitas į Maskvą, skirtas ir dviejų šalių diplomatinių santykių užmezgimo 25-osioms metinėms, „prisidės prie tolesnės jų plėtros“.
Kaip pažymi Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, prezidentės Park Geun-hye sprendimas nevykti į iškilmes Maskvoje panaikino galimybę, kad ji susitiks su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-un, kuris priėmė kvietimą dalyvauti renginiuose, skirtuose pergalės prieš fašistinę Vokietiją 70-osioms metinėms.