Atsinaujinus mūšiams aplink Ukrainos prorusiškų separatistų
pagrindinę tvirtovę Donecką, beveik nebeliko vilčių, kad pavyks
įgyvendinti rugsėjį Minske pasirašytą susitarimą.
„Rusijai ... nesilaikant arba nesutiks laikytis tų susitarimų,
mes, be abejo, susiduriame su labai rimta padėtimi. Tokiu atveju,
manau, mes taip pat turėsime ES lygiu spręsti, kokių galėtume
imtis papildomų spaudimo priemonių“, – sakė E.Rinkevičius
žurnalistams Rygoje po susitikimo su Švedijos diplomatijos vadove
Margot Wallstrom.
E.Rinkevičius, prieš dvi savaites apsilankęs Kijeve ir
Maskvoje, anksčiau sakė įžvelgiantis galimybių išspręsti
Ukrainos krizę.
Tačiau penktadienį Latvijos diplomatijos vadovas pareiškė, kad
padėtis toje šalyje yra „labai bloga“, ir reiškė abejones, ar
Minsko susitarimas gali likti kokios nors taikos sutarties pagrindu.
„Minsko susitarimai yra vieninteliai, kuriuos taip pat
pasirašė Rusija, – sakė jis. – Tačiau padėtis tampa rimta.
Vis dėlto dar nenoriu skelbti Minsko susitarimų visiškai
žlugusiais.“
Vilnius ir Stokholmas pritaria
Penktadienį Vilniuje susitikę
Lietuvoje ir Švedijos užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad
suaktyvėjus smurtui Rytų Ukrainoje Vakarai turi tęsti sankcijas ir
toliau spausti Rusiją pakeisti kursą.
Pasak Švedijos užsienio reikalų ministrės Margot Wallstroem, Europos šalys turi laikytis sankcijų politikos
ir tęsti dialogą su Rusija, nors ir sunku tai daryti.
„Tai sunku, kadangi nors mes matome, kad sankcijos yra svarbios
ir jos veikia, bet mes iki šiol nepamatėme reikalingų pokyčių
Rusijos elgesyje (...). Prieš ką nors keisdami turime įsitikinti,
kad jie laikosi savo įsipareigojimų“, – spaudos konferencijoje
sakė M.Wallstroem.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat
sakė, kad svarbus dabartinės Vakarų politikos tęstinumas.
„Mes matom situaciją aštrėjančią, mes matom dar daugiau
tragedijų, mes matome dar daugiau dėl to, kad toliau remiami
teroristai ir toliau remiamos jų akcijos, matome, kokie procesais
vyksta. Todėl mes turime išlikti nuoseklūs, vieningi ir tęsti
toliau politiką bandant įtakoti situaciją, priverčiant pakeisti
kursą“, – žurnalistams sakė ministras.
M.Wallstroem užsienio reikalų ministre paskirta po 2014 metų
rudenį Švedijoje vykusių rinkimų. Tai pirmasis jos vizitas
Lietuvoje.
Ukraina penktadienį pareiškė, kad „Rusijos teroristų
grupės“ pradėjo naują puolimą fronte, padalijusiame karo
nuniokotos šalies rytinį pramonės regioną.
Pirmadienį Briuselyje įvykęs ES užsienio reikalų ministrų
susitikimas parodė, kad išlieka nesutarimų tarp šalių, kurios
nori tartis dėl galimybės sušvelninti Rusijai paskelbtas ekonomines
sankcijas, ir tų, kurios nori, kad sankcijos liktų galioti arba
netgi būtų sugriežtintos. Galiausiai diplomatijos vadovai
susitarė, kad liks galioti esama padėtis.
E.Rinkevičius, kurio vyriausybė yra viena iš sankcijų
šalininkių, sakė, kad ES turėtų padidinti pastangas siekiant
Minsko paliaubų susitarimo įgyvendinimo, tačiau taip pat pasiūlyti
Rusijai sankcijų sušvelninimo perspektyvą, jeigu ji bendradarbiaus
sprendžiant Ukrainos krizę.
„Bet jeigu įvyks smarkus (padėties) pablogėjimas, manau, ES
turėtų ... pagalvoti, ką galėtume padaryti iš savo pusės, kad
paskatintume įgyvendinti tą susitarimą, taip pat ir apie tai, koks
galėtų būti papildomas spaudimas“, – aiškino jis.
