Kaip pažymi Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM),
Latvija išskyrė tris svarbiausius pirmininkavimo prioritetus:
konkurencinga, skaitmeninė ir globaliai įsipareigojusi Europa.
„Remiame šiuos prioritetus, nes jų įgyvendinimas – tinkamas
atsakas į didžiausius iššūkius, su kuriais šiomis dienomis
susiduria ES“, - teigiama ministerijos Informacijos ir viešųjų
ryšių departamento komentare.
„Laukiame, kad globaliai įsipareigojusią Europą kurti
siekianti Latvija aktyviai tęstų Rytų partnerystės iniciatyvą“,
- nurodė Lietuvos URM.
Tiek Lietuvos URM, tiek naujienų agentūros BNS kalbinti Seimo nariai pabrėžė, kad
vienu svarbiausių renginių gali tapti gegužę planuojamas Rytų
partnerystės viršūnių susitikimas.
Ukraina, Gruzija ir Moldova norėtų Latvijoje gauti narystės
ES perspektyvą, bet Vakarų Europai turbūt tai pasirodys per
didelis įsipareigojimas, todėl bus kalbama apie kitus instrumentus,
tokius kaip pažanga siekiant bevizio režimo.
„Tarp nusistatytų pirmininkavimo prioritetų Latvija kaip ir Lietuva vienu iš
jų irgi pasirinko Rytų partnerystę. Man atrodo,
didžiausias iššūkis latviams bus Rytų partnerystės viršūnių
susitikimas. Prisimenant Lietuvos pirmininkavimą, tikėjomės,
kad būtų pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina, ir matot, kas
iš to išėjo. Bet kokiu atveju, didžiausias iššūkis latviams bus
Rytų partnerystės susitikimas, nes Rytų partnerystės projektas yra
truputį „pakibęs“, o partnerystės šalys: Baltarusija,
Armėnija, Azerbaidžanas, Ukraina, Gruzija - yra labai skirtingos“, -
sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka.
„Žinome, kad Latvija toliau plėtos Rytų partnerystę, nors
pristatant prioritetus ir nedetalizavo kaip, bet sieks, kad toliau
pasistūmėtų Gruzija, Moldova, Ukraina. Taip abstrakčiai pasakė
Latvijos parlamento Europos reikalų komiteto pirmininkė. Kitose
srityse jie koncentruosis į ūkio augimą ir darbo vietų
steigimą“, - Latvijos pirmininkavimo prioritetus komentavo
Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas.
Latvija pirmoji ES Tarybai pirmininkaus naujajame ES politiniame
cikle. „Tai - didelis iššūkis ir atsakinga užduotis. Kaimynė
šiam darbui rengėsi iš anksto ir kruopščiai, o Lietuvos patirtis
parodė, kad tai – vienas svarbiausių sėkmingo pirmininkavimo
receptų“, - teigiama Lietuvos URM komentare.
Lietuva ES Tarybai pirmininkavo 2013-ųjų antrą pusmetį. Per
Vilniuje vykusį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą pernai
lapkričio pabaigoje tikėtasi, kad Ukraina pasirašys Asociacijos
sutartį su ES, tačiau tuometinis Ukrainos prezidentas
Viktoras Janukovyčius atsisakė tai padaryti teisindamasis Rusijos
spaudimu.
Žinios iš Vilniaus pakurstė protestus Kijeve, ir
V.Janukovyčius buvo priverstas sprukti iš šalies. Rusija aneksavo
Krymą, o jos remiami separatistai įsitvirtino keliuose Rytų
Ukrainos miestuose.
Latvijai pradedant pirmininkavimą ES Tarybai Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius kaimyninės šalies kolegei Laimduotai Straujumai nusiuntė sveikinimą.
Jame A.Butkevičius žada, kad Lietuvos Vyriausybė ir toliau bus patikima Latvijos partnerė bei artimai bendradarbiaus siekiant bendrų tikslų mūsų tautų ir visos Europos bendrijos labui.
