Sausio 1 dieną prie Bendrijos vairo pusmečiui stosiančiai šiai
Baltijos valstybei taip pat teks spręsti virtinę kitų opių
klausimų, pradedant energetiniu saugumu, islamistų kovotojų keliama
grėsme ir baigiant Graikijos ekonominėmis problemomis.
Vis dėlto būtent Kremliaus šešėlis labiausiai baugina 1,9
mln. gyventojų turinčią Latviją, kuri subyrėjus Sovietų
Sąjungai 1991-aisiais atkūrė nepriklausomybę, o 2004 metais tapo
ES ir NATO nare.
Latvijos ir jos kaimynių Lietuvos bei Estijos nerimas smarkiai
padidėjo, kai Rusija kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo
pusiasalį ir pasiūlė numanomą karinę pagalbą prorusiškiems
separatistams, kurie Ukrainos rytuose kaunasi su vyriausybinėmis
pajėgomis.
Baltijos regiono šalys, kurios būgštauja, kad Maskva gali
pamėginti vėl užimti buvusias sovietines bei carinės Rusijos
žemes, paprašė NATO papildomų saugumo garantijų, rusų kariniams
laivams ir lėktuvams beveik kasdien grėsmingai zujant prie jų
sienų.
Nors Latvija yra tarp šalių, kurios ragina laikytis
griežtesnės pozicijos dėl Maskvos veiksmų Ukrainoje, šalies
vyriausybė sako, kad jos pirmininkavimas Bendrijai nesirems jokiomis
išankstinėmis nuostatomis.
„Tikrai nebūsime „antirusiška“ ar „prorusiška“
pirmininkaujančia šalimi ar pirmininkaujančia šalimi, kuri
neatsižvelgia į visų valstybių narių požiūrius“, –
naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministras Edgaras
Rinkevičius.
Ministras kalbėjo kitą dieną po to, kai Italijos diplomatijos
vadovas Paolo Gentiloni per vizitą Rygoje
simboliškai perdavė jam Bendrijos vairą.
„Mūsų principinė pozicija, kuri nesikeis, yra nepripažinti
Krymo“ Rusijos dalimi, sako E.Rinkevičius.
Latvijoje etniniai rusai sudaro apie ketvirtadalį visų šalies
gyventojų ir nemaža jų dalis yra atvirai prokremliški.
„Jei reikalai Ukrainos rytuose gerės, jei Rusija bus (krizės)
sprendinio, o ne problemos dalis, galėsime sušvelninti ar netgi
atšaukti kai kurias sankcijas. Jei reikalai blogės, mes
neišvengiamai turėsime naudoti šį instrumentą“, – sakė
E.Rinkevičius.
Nepaisant Vakarų sankcijų poveikio ir krintančių naftos
kainų, Rusijos gyventojų pritarimas prezidento Vladimiro Putino
darbui vis dar yra maždaug 80 procentų.
Rusijos ekonominės bėdos taip pat neatrodo reikšmingai
pakeitusios viešą prezidento poziciją dėl Ukrainos.
Pasiūlymas Baltarusijai
Latvijos pirmininkavimo ES kulminacija bus gegužės 21-22
dienomis vyksiantis Rygos viršūnių susitikimas; jo metu turi būti
suplanuota nauja kryptis ES Rytų partnerystės programai, kuri labai
nepatinka Rusijai.
Šia programa siekiama priartinti buvusias sovietines valstybes
prie Vakarų; programa apima Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją,
Gruziją, Moldovą ir Ukrainą.
E.Rinkevičius tikisi, jog šis viršūnių susitikimas pasiųs
signalą, kad istoriniais ES asociacijos susitarimais su Gruzija,
Moldova ir Ukraina „santykiai tarp rytinių partnerių ir ES
nesibaigia“.
Jis taip pat tikisi, kad viršūnių susitikimo deklaracijoje bus
„stiprus signalas dėl vizų liberalizavimo“ šios programos
šalims.
Latvijos pirmininkavimas pirmiausia gali atverti duris
Baltarusijai – Rusijos sąjungininkei su tam tikromis problemomis
dėl žmogaus teisių, kuri padėjo tarpininkauti dėl netvirto Minsko
susitarimo ir ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje.
„Galime turėti intensyvesnį dialogą tarp Baltarusijos ir ES,
bet tai labai priklauso nuo Baltarusijos – kiek ši šalis nori
įsitraukti“, – sakė E.Rinkevičius.
Latviai pirmininkavimą ES apskritai laiko pozityviu dalyku, nors
ir „ne tokiu, dėl kurio širdis ima plakti greičiau“, sakė
politologas Daunis Aueras.
„Bet kas, kas tolina Latviją nuo Rytų ir artina prie Vakarų,
bus nenoromis priimta daugumos latvių“, – sakė šis Latvijos
universiteto profesorius.
Vienintelė reali opozicija pirmininkavimui, kurią pastebėjo
AFP, pasireiškė Nacionalinėje bibliotekoje, kur vyks dauguma
susitikimų, - šiemet visuomenei atidarytos bibliotekos pagrindiniu
įėjimu dabar gali naudotis tik ES akredituoti pareigūnai.
„Truputį žeminama, kai į savo pačių biblioteką tenka
slinkti pro galines duris“, – sakė lankytojas Arnoldas Zarinis.
Latvijos ekonomika po įstojimo į ES išgyveno bumą, bet ją
smarkiai paveikė pasaulinė krizė, jos produkcija susitraukė beveik
ketvirtadaliu.
Skausmingas taupymo vajus pakeitė ekonomikos kryptį ir 2015
metais prognozuojamas 2,8 proc. augimas, buvo sudarytos sąlygos 2014
metais prisijungti prie euro zonos.
Po pusmečio, liepos 1 dieną, Latvija pirmininkavimą Europos
Sąjungai perduos Liuksemburgui.
