Trečiadienį tik 160 įstatymų leidėjų išreiškė palaikymą
vyriausybės kandidatui, buvusiam eurokomisarui Stavrui Dimui, kuriam, kad būtų išrinktas prezidentu, reikėjo
užsitikrinti 200 balsų.
Dabar bus nekantriai laukiama gruodžio 23 dieną parlamente
įvyksiančio antrojo rinkimų rato, per kurį S.Dimui vėl bus
būtina užsitikrinti 200 įstatymų leidėjų palaikymą, kad būtų
išrinktas į iš esmės reprezentacinį prezidento postą.
„Pirmasis balsavimas buvo blogesnis nei tikėtasi“, -
pažymėjo liberalios pakraipos dienraštis „Kathimerini“ ir
pridūrė, jog kalbant apie vyriausybę, mūšį ji pralaimėjo,
tačiau karą dar gali laimėti.
Laikas spaudžia ir mažėja galimybės užkirsti kelią politinei
krizei, kuri savo ruožtu gali sužlugdyti skausmingas ekonomines
reformas, būtinas siekiant atgaivinti vieną labiausiai krizės
nualintų Europos Sąjungos ekonomikų.
„Be paskutinės minutės permainų (politinėje arenoje) bus
sudėtinga išvengti pirmalaikių rinkimų“, - pabrėžė politikos
analitikas Thomas Gerakis.
Kaip pranešama, vyriausybės vadovas Antonis Samaras atmetė
raginimus surengti rinkimus 2015 metų pabaigoje ir taip pat pasisakė
prieš kelių įstatymų leidėjų raginimus suformuoti nacionalinės
vienybės vyriausybę.
Graikijai neseniai pavyko užsitikrinti, kad būtų dviem
mėnesiams pratęsta Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos
paramos programa, kuri turėjo baigtis gruodžio 31 dieną, kad būtų
užbaigtas vykdomas finansų auditas, po kurio paaiškės, ar šalis
gaus dar maždaug 7 mlrd. eurų paskolų.
Augant Graikijos obligacijų pelningumui, tarptautinės rinkos
nervingai stebi situaciją, o Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-
Claude'as Junckeris neseniai įspėjo šalį
dėl „neteisingo“ rinkimų rezultato pasekmių.
Jei gruodžio 29 dieną teks rengti trečiąjį balsavimo ratą,
S.Dimui jau reikės užsitikrinti tik 180 deputatų palaikymą.
Tačiau jei nesėkme pasibaigs ir trečiasis rinkimų ratas,
parlamentas turės būti paleistas ir šaliai teks rengti pirmalaikius
rinkimus.
Centro kairės pakraipos dienraštis „Ta Nea“ rašė, kad
dabartinė situacija panaši į „sudėtingą kryžiažodį“,
tekusį vyriausybei, kuriai dabar reikia ieškoti būdų palenkti į
savo pusę nepriklausomus įstatymų leidėjus.
Nepriklausomų deputatų Graikijos parlamente yra 24 ir tik penki
iš jų parėmė S.Dimą per pirmąjį balsavimo ratą.
„Tikslas - per 11 dienų rasti 20 įstatymų leidėjų“, -
pažymėjo provyriausybinis dienraštis „Eleftheros Typos“.
Vyriausybė turi tik nedidelę daugumą 300 vietų parlamente ir
vis didesniu galvos skausmu jai tampa kairiųjų radikalų partija
„Syriza“, siekianti, kad būtų atšaukta ketverius metus vykdoma
griežto taupymo politika ir būtų iš naujo tariamasi dėl Graikijai
suteikto ES finansinės pagalbos paketo sąlygų.
Remiantis neseniai atlikta viešosios nuomonės apklausa, daugiau
nei 50 proc. graikų nenori pirmalaikių rinkimų, kurie būtų jau
antrieji per dvejus metus.
