Ji pridūrė, kad šįmet apie Latvijos valstybės esmę buvo
kalbama ir svarstoma daugiau nei per ankstesnius dešimt metų kartu
sudėjus.
„Būtent 2014-aisiais dėl vidaus ir užsienio įvykių Latvijos
visuomenė išgyveno svarbius pokyčius. Jie susiję ir su savęs
vertinimu, ir su požiūriu į savo praeitį bei į valstybę“, –
sakė I.Mūrniecė.
„Valstybė gali egzistuoti tol, kol žmonės nori jos
egzistavimo, – pažymėjo Seimo pirmininkė. – Tai politinis
pasirinkimas – egzistuoti kaip valstybę turinčiai tautai su savo
kalba, kultūra, istorine atmintimi ir norėti turėti savo
nacionalinę valstybę.“
Kalbėdama apie krizę Ukrainoje ir jos poveikį Latvijai,
I.Mūrniecė pabrėžė, kad Ukrainoje vyksta kova ne tik dėl
valstybės teritorinio vientisumo ir ekonominės įtakos, tačiau taip
pat dėl jos pasirinktos raidos krypties ir to, kur bus nubrėžta
nūdienos Europos kultūrinės erdvės rytinė siena.
„Ukrainiečiai gina ir mūsų nepriklausomybę, todėl Latvijos
pareiga – juos palaikyti“, – pabrėžė Seimo vadovė.
I.Mūrniecė sakė, kad Kremlius nuo minkštosios galios
apraiškų Latvijoje perėjo prie atviro ir didžiulio masto
informacinio karo, todėl būtina į visą viešojoje erdvėje
pateikiamą informaciją žiūrėti kritiškai.
Latvijos valstybė turi nedelsiant imtis priemonių stiprinti savo
informacinę erdvę, nes „tik laisvi ir išsilavinę žmonės sudaro
savimi pasitikinčią tautą“, sakė Seimo pirmininkė.
I.Murniecė pabrėžė latvių kalbos svarbą ir sakė, kad
praėjus beveik ketvirčiui amžiaus po to, kai buvo atkurta šalies
nepriklausomybė, visi valstybės pareigūnai ir tarnautojai, duodami
interviu šalies žiniasklaidai, turėtų kalbėti tik viena kalba –
latvių.
„Tai valstybės savigarbos reikalas“, – pabrėžė ji.
Seimo vadovė taip pat sakė, jog būtina rasti sprendimus, kaip
sumažinti Latvijos žmonių gyvenimo kokybės skirtumus.
„Mes, kaip ir kitos Europos šalys, galime pasakyti – šiandien
Latvijos valstybės reikalai klostosi gerai. Tačiau vien to
nepakanka. Išties gerai tie reikalai Latvijoje klostysis tuomet, kai
viskas gerai seksis visiems jos žmonėms. Latvija - tai mes visi
drauge, su savo svajonėmis, lūkesčiais ir jėga“, – sakė
I.Mūrniecė, baigdama savo kalbą.
Tautinis sąjūdis Latvijoje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, o
jo kulminacija tapo 1918 metų lapkričio 18 dieną paskelbta
nepriklausomybės deklaracija.
Šalis susikūrė po Pirmojo pasaulinio karo ir dviejų Rusijoje
įvykusių revoliucijų, nuvertusių caro režimą.
Latvija, kaip ir Lietuva bei Estija, nepriklausomybe džiaugėsi
tik 22 metus: 1940 metais ją okupavo Sovietų Sąjunga, 1941 metais -
nacistinė Vokietija, o 1944 metais šalis vėl atiteko Maskvai.
Per penkis dešimtmečius trukusią sovietinę erą dešimtys
tūkstančių Latvijos gyventojų buvo ištremti į Sibirą arba
pasitraukė į Vakarų šalis.
Dėl Maskvos vykdytos intensyvios „rusifikacijos“ politikos šiuo
metu etniniai rusai dabar sudaro apie trečdalį Latvijos gyventojų.
