Istorinė diena Katalonijoje skendi nežinioje

Tauta atsakys į du klausimus: ar norite, kad Katalonija būtų valstybė? Jei taip, ar norite, kad ši valstybė būtų nepriklausoma?

Pusantro milijono „Si-si“ („Taip-taip“) – tiek tikisi nepriklausomybės trokštantys katalonai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas".

Jei Ispanijos valdžios uždraustos apklausos rezultatas bus toks, koks tolesnis scenarijus lauks Katalonijos?

Kas lauks lapkričio 10-ąją? Tokį klausimą pastarosiomis dienomis jau kelia Katalonijos žiniasklaida.

Bet nereikia pamiršti, jog pirmiausia niekas nežino, kas vyks lapkričio 9-ąją. Juk Konstitucinis teismas šią savaitę jau antrą kartą uždraudė balsavimą Katalonijoje.

Ar sekmadienio rytą bus konfiskuotos Katalonijos miestų ir gyvenviečių savivaldybėse bei mokyklose balsuoti paruoštos urnos? Ar Ispanija ryšis naudotis Katalonijos policijos, kurios vadovybė ne sykį viešai yra pasisakiusi už nepriklausomybę, paslaugomis?

Atsakymus į šiuos klausimus sužinosime tik rytoj, balsavimo dieną.

Tiesa, šią savaitę radijui „Onda Cero“ Ispanijos vidaus reikalų ministras Jorge Fernandezas Diazas pareiškė esantis įsitikinęs, kad Katalonijos autonominė policija vykdys jo ministerijos įsakymus.

Spalis Katalonijai buvo kaip niekada intensyvus – teisiniai žaidimai tarp balsuoti pasiryžusių žmonių ir užsispyrusios Ispanijos vyriausybės vyko visą mėnesį.

Rugsėjo 29-tą Konstitucinis teismas valdžios prašymu įšaldė dekretą, kuriuo Katalonijos prezidentas Arturas Masas pavedė surengti visuotinę apklausą Katalonijos nepriklausomybės klausimu.

Pasak Ispanijos vyriausybės ir Konstitucinio teismo, katalonų noras apsispręsti dėl savo ateities prieštarauja Konstitucijai, tad yra nelegalus ir nedemokratiškas.

Tada Katalonijos vyriausybė nusprendė paklusti Konstitucinio teismo įsakymui ir paskelbė, jog apklausa vyks kiek kitaip – be rinkėjų sąrašų ir savanorių, kurių šiuo metu yra daugiau nei 40 tūkst.

Nepriklausomybės siekianti Katalonijos dalis tokiu A.Maso sprendimu labai nusivylė – buvo kalbama, kad ši apklausa yra kaip kava be kofeino, kad jos politinis svoris per mažas.

Nuomonė, kad apklausa bus beskonė, Katalonijoje laikėsi iki antradienio, kai Konstitucinis teismas dar kartą patenkino Ispanijos vyriausybės valią ir įšaldė netgi alternatyvią apklausą.

Bet šį sykį A.Masas nusprendė nepaklusti Ispanijos vyriausybės valiai.

„Kviečiu balsuoti visus, balsuoti be baimės, nes balsuodami apginsime pagrindinę mūsų tautos teisę į laisvą žodį.

Ispanijos vyriausybė negali mums to uždrausti“, – kalbėjo Katalonijos prezidentas. Jo teigimu, Madridas panaudojo galias, kurių neturi.

Toks nepaklusimas Konstitucinio teismo įsakymui įšaldyti antrąjį balsavimą reiškia, kad Katalonijos generalitetas toliau vadovaus procesui ir lieps balsavimui atidaryti valstybinius pastatus – mokyklas ir seniūnijas.

Reaguodamos į antrojo balsavimo įšaldymą įvairios Katalonijos politinės partijos, vyriausybė, savivaldybės ir nepolitinės organizacijos kreipėsi į tarptautines organizacijas prašydamos apginti katalonų teisę apsispręsti dėl savo ateities.

„Atėjo laikas, kai katalonai nori būti pilnamečiai“, – per manifesto pasirašymo ceremoniją pareiškė Katalonijos parlamento pirmininkė Nuria Gispert.

Kaip į katalonų užsispyrimą reaguos Ispanija?

Antai teisingumo ministras Rafaelis Catala Polo tvirtina, jog Madridas sekmadienį imsis veiksmų tik tuo atveju, jei balsavimą ir toliau rengs Katalonijos vyriausybė.

„Jei jis bus perleistas visuomeninėms organizacijoms, Ispanija jokių veiksmų nesiims“, – teigė R.Catala Polo.

Vakar ryte Katalonijos generaliteto prezidentas A.Masas kaip tik surengė susitikimą su Nacionalinio pakto dėl teisės apsispręsti organizacijomis.

Nors daugelis Ispanijos dienraščių spėjo, kad generaliteto vadovas perleis visuomeninėms organizacijoms atsakomybę už balsavimą, prognozės nepasitvirtino – vakar Katalonijos vyriausybė ir toliau stovėjo prie apklausos vairo.

A.Masas teigia, kad pirmadienį po balsavimo išsiųs laišką Ispanijos ministrui pirmininkui Mariano Rajoy.

Antroji pagal dydį parlamento partija „Esquerra Republicana“ nemano, kad su Ispanija apskritai reikia derėtis, ir yra referendumo, o vėliau ir nepriklausomybės paskelbimo šalininkė.

Savo ruožtu radikalių kairiųjų partija CUP, Katalonijos nepriklausomybės proceso metu vaidinusi gana svarbų vaidmenį, abejoja dabartinės Katalonijos vyriausybės ryžtu siekti nepriklausomybės.

Susilpnėję Katalonijos socialistai rezga federalizmo planus, o Katalonijos liaudies partija ir antinacionalistai „Ciutadans“ ragina rinkėjus nedalyvauti balsavime ir gerbti Ispanijos įstatymus.

Katalonijos nacionalinės asamblėjos organizuojamos „Ara es l’Hora“ („Atėjo metas“) kampanijos už dvigubą „Taip“ metu visame regione buvo iškabinti geltoni plakatai su daugybe minčių apie tai, kokios šalies nori katalonai.

„Noriu šalies, kurioje mano močiutei užtektų pensijos iki mėnesio pabaigos“, „Noriu šalies, kurioje mūsų vaikai galėtų kaip desertą valgyti ledus kiekvieną dieną“, „Noriu šalies, iš kurios man nereikėtų bėgti ieškoti darbo“, „Noriu šalies, kurioje valstybinės mokyklos teiktų kokybišką išsilavinimą“, – tokių ir panašių troškimų netrūko.

O akla Ispanijos pozicija drausti katalonams balsuoti tik dar labiau sustiprino tautos valią – per pastarąjį mėnesį geltonai nusidažė visa Katalonija.

Ant miestų alėjų medžių, paminklų, fontanų buvo užrišta gausybė geltonų kaspinų. Net kai kurių miestelių pastatus vietos gyventojai balsavimo proga perdažė geltonai.

„Volem votar“ („Norime balsuoti“) – toks šūkis šiomis dienomis skambėjo visoje Katalonijoje.

Lengvai nuspėjami Konstitucinio teismo sprendimai papiktino katalonus ir pavertė jų ryžtą nesustabdomu – nuo antradienio kiekvieną vakarą, 22 valandą, Barselonoje pasklinda daužomų puodų ir keptuvių gausmas.

„Cassolada“ („Puodų tarškinimas“) – tradicinis katalonų būdas reikšti nepasitenkinimą.

„Ši šalis nėra normali. Kur matyta, kad žmonių noras balsuoti būtų laikomas nedemokratišku?“ – piktinasi katalonai.

Ispanijos ir Katalonijos santykių krizę rodo ir tai, jog šiais metais Ispanijos nacionalines premijas laimėję katalonai – kompozitorius ir muzikantas Jordi Savallas bei fotografė Isabel Steva Hernandez – jų atsisakė dėl „apgailėtino Ispanijos kultūros ministerijos elgesio“.

Kultūros ministras Jose Ignacio Wertas yra peikiamas dėl įstatymo, apribojančio katalonų kalbos vartojimą Katalonijos mokyklose.

Pasak Katalonijos menininkų, kultūra ir švietimas Ispanijoje yra gėdingas, tad jie nenori fotografuotis su J.I.Wertu.

Kokių turėtų būti apklausos rezultatai, kad Katalonijos vyriausybė ryžtųsi imtis veiksmų lapkričio 10 dieną? Kiek žmonių balsuos sekmadienį ir kiek iš jų balsuos už nepriklausomybę?

Nacionalistai tikisi, kad balsuos ne mažiau nei 1,5 mln. Katalonijos gyventojų. Pasak jų, tuomet Katalonijos nepriklausomybės judėjimas būtų laikomas sėkmingu ir reikėtų jį tęsti.

Pastaraisiais metais per nepriklausomybės reikalaujančius mitingus į gatves išeidavo 1–1,5 mln. žmonių. Manoma, jog rytoj balsuos dar daugiau katalonų.

Apklausos priešininkai Katalonijoje – susilpnėjusi Liaudies partija ir antinacionalistai „Ciutadans“ – regiono valdžią kritikuoja ne vien dėl to, kad ji nesilaiko Konstitucinio teismo nurodymų ir rengia „nelegalią“ apklausą.

Esą generalitetas švaisto valstybės lėšas apklausai, kuri net nebus lemianti, kai visoje Ispanijoje dar neatslūgusi ekonominė krizė.

Daugelis sutinka, jog rytojaus apklausa – tarsi termometras siekiant nustatyti Katalonijos nepriklausomybės judėjimo karštligę.

Temperatūra laikosi, kyla ar leidžiasi? Tai sužinosime tik rytoj vakare.