„Pastaruosius 20 metų sunkiai dirbome norėdami įtvirtinti gerus santykius su Rusija, o dabar dėl Oslo kaltės mūsų pastangos nueis veltui“, – sako Knutas Stenhaugas, mokslininkas, dirbantis Vardės muziejuje.
Mieste rusai minimi geru žodžiu ir nenorima suprasti, kodėl dėl „kažkokios tolimos Ukrainos“ turi kentėti būtent vietos žmonės.
Su rusais – seni bičiuliai
Vardės miestas įsikūręs nedidelėje arktinėje saloje Barenco jūroje. Jo gyventojai turi kęsti nepalankų klimatą visus metus, ne tik devynis mėnesius trunkančią žiemą. Miestas prie pat sienos su Rusija pastatytas prieš 500 metų. XIX amžiuje čia klestėjo žvejyba.
Devintajame dešimtmetyje vietinėje pramonėje ėmė dominuoti stambios kompanijos, tad dauguma žvejybos bendrovių užsidarė.
Beveik niekam iš vietinių gyventojų tai nedavė naudos. Šiuo sunkiu laikotarpiu norvegams kaimynai rusai išliko bičiuliai. Vardės gyventojai mano, kad jų kultūra turi daug ką bendra.
„Šiaurės rusai yra mandagūs ir tylūs, nelandūs, kaip ir mes“, – pasakoja K.Stenhaugas apie šiaurės vakarų rusus.
„Manome, kad mus, Barenco regiono gyventojus, sieja bendras genetinis ryšys. Politikų ambicijos kelia daugiausia problemų. Tarp mūsų, šiaurės žmonių, nėra politinių barjerų“, – antrina vietinis menininkas Asbjornas Nilsenas.
Ryšius palaiko ir šiandien
Norvegija 1993-iaisiais, netrukus po Sovietų Sąjungos griuvimo, įsteigė Barenco sekretoriatą. Jis skirtas Norvegijos ir Rusijos šiaurės regionų bendradarbiavimo projektams skatinti ir finansuoti.
Netoli sienos esančiame Kirkeneso mieste įsikūręs sekretoriato vadovas Rune Rafaelsenas pabrėžia ryšių su Rusija svarbą.
„Mūsų miesto projektai susiję su Rusija. Čia nėra nė vienos įstaigos, neturinčios partnerės didžiojoje kaimynėje.
Universitetai, kolegijos, ligoninės, įmonės – visos jos turi ryšių su Rusija“, – aiškina jis.
Mieste kasmet apsilanko 400 tūkstančių Rusijos piliečių, todėl nieko keista, kad šalia norvegiškų gatvių pavadinimų kabo ir lentelės su rusiškais atitikmenimis. Netgi įmonės ir biblioteka turi ženklų rusų kalba.
Uoste prišvartuoti rusų laivai, parduotuvėse daugybė turistų iš Murmansko srities, baruose pilna jaunimo, kalbančio su slavišku akcentu.
Nerimas dėl santykių ateityje
R.Rafaelsenas nerimauja dėl ateities: „Tikriausiai sulauksime pokyčių, susijusių su Rusija.
Mano mintys apie ateinančius 30 ar 40 metų – pesimistiškos.“
Norvegijos, NATO narės, santykiai su Rusija pradėjo blogėti po įvykių Rytų Ukrainoje.
Norvegijos premjeras, su Rusija glaudžius ryšius irgi anksčiau palaikęs Jensas Stoltenbergas tapo NATO vadovu ir iškart pakeitė toną – Kremliui ėmė žerti kritiką.
Norvegijos vyriausybė pasekė Briuselio pavyzdžiu ir įvedė sankcijas Rusijai, o kaimyninė valstybė uždraudė importuoti norvegiškas žuvis.
Norvegija daugiausia jūrų gėrybių eksportuodavo į Rusiją, bet po rugpjūtį įvesto draudimo eksportas krito 80 procentų.
Padėtis rimta ar ne?
Tačiau yra manančių, kad įmonės greitai atsities. Sveino Ruudo, „Norway King Crab“ ir „Troika Seafood“ generalinio direktoriaus, nuomone, turėtų užtekti kelių mėnesių, kad būtų atlyginti 15–20 procentų sumažėjusio eksporto padaryti nuostoliai.
„Čilė dabar eksportuos lašišas į Rusiją, todėl mums atsiras daugiau vietos Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje – Čilė žuvis anksčiau siųsdavo ten, – sako S.Ruudas. – Mūsų padėtis susitvarkys, bet gaila, kad bus nutraukti ryšiai, dėl kurių stengėmės trisdešimt metų.“
Brede Saetherio, kurio visas eksportas buvo nukreiptas į Rusiją, įmonės būklė kitokia. Jo valdoma „Kirkenes Trading“, kurios pajamos anksčiau siekė 122 mln. Norvegijos kronų (52 mln litų), dabar jau balansuoja ant bankroto ribos. Dvidešimt darbuotojų iš Murmansko liko be darbo.
„Anksčiau maniau, kad Rusija juda teisinga linkme, bet dabar nusivyliau rusais.
Aš matau, jog per pastaruosius pusantrų metų šalyje padaugėjo nacionalizmo“, – sako įmonės savininkas.
