Ceremonijos rytiniame Leipcigo mieste vyksta likus mėnesiui iki
iškilmių naujai suvienytos šalies sostinėje, kai bus minima 25
metų sukaktis nuo Rytų Vokietijos komunistinės valdžios sprendimo
atidaryti žmonių nekenčiamą Šaltojo karo laikų užtvarą.
Tą istorinį 1989-ųjų rudenį kelis pirmadienius iš eilės
buvo rengiamos vis didesnės demonstracijos Rytų Vokietijos
miestuose, protestuojant prieš Ericho Honeckerio
diktatūrą.
Į spalio 9-ąją vykusį taikų protestą Leipcige komunistinė
vyriausybė ir sovietų pajėgos reagavo su nepatiklia nuostaba. Jis
žymėjo posūkio tašką po kelis mėnesius trukusių neramumų,
tačiau taip pat padidino nuogąstavimus, kad gali įvykti kruvinas
susidorojimas, panašus į tų pačių metų birželį surengtą
Pekino Tiananmenio aikštėje.
Dabartinis Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas, kuris anuomet pats buvo prodemokratiškas pastorius
komunistinėje Rytų Vokietijoje, sakė, kad 1989 metų spalio 9-osios
vakaras buvo „lemiamas“.
„Jis paskatino žmones nesuskaičiuojamoje daugybėje vietų VDR
(Vokietijos Demokratinėje Respublikoje) sukilti prieš komunistinę
diktatūrą ir stoti už laisvę bei žmogiškąjį orumą, - sakoma
šią savaitę paskelbtame jo pranešime. - Tik tuomet tapo įmanoma
Berlyno sienos griūtis ir vėlesnė Vokietijos vienybė.“
Sienos atvėrimas lapkričio 9-ąją rytų vokiečiams suteikė
seniai reikalautą laisvę keliauti į Vakarų šalis, pažymėjo
komunistinio režimo saulėlydį ir tolesnį Vokietijos suvienijimą
1990-ųjų spalį.
Laisvės troškimas
„Jiems buvo pažįstama valdžios arogancija - įsakymas šaudyti
jokiu būdu nelaikytas neįsivaizduojamu“, - J.Gauckas sakė per
ceremoniją prie Leipcigo koncertų rūmų „Gewandhaus“.
„Tačiau jie (demonstrantai) vis tiek atėjo - dešimtys
tūkstančių įveikė engėjų baimę, nes jų laisvės troškimas
buvo stipresnis. Jie privertė valdžią nuleisti ginklus prieš
triuškinamas mases“, - sakė jis.
J.Gauckas sakė, kad mūsų dienomis „jaunieji demonstrantai
Honkonge“, reikalaujantys daugiau demokratinių teisių iš Kinijos
vadovybės, yra vedami tos pačios dvasios.
Leipcige prie J.Gaucko prisidėjo Lenkijos, Čekijos, Slovakijos
ir Vengrijos lyderiai, dešimtys buvusių aktyvistų, taip pat du
buvę JAV valstybės sekretoriai - Jamesas Bakeris bei Henry Kissingeris, kuris yra
gimęs Vokietijoje.
Sienos atvėrimas lapkričio 9-ąją rytų vokiečiams suteikė
seniai reikalautą laisvę keliauti į Vakarų šalis, pažymėjo
komunistinio režimo saulėlydį ir tolesnį Vokietijos suvienijimą
1990-ųjų spalį.
Vėliau lyderiai susitiks Šv.Mykolo bažnyčioje, kurioje bus
meldžiamasi už taiką. Tokios pačios pamaldos, prie 25 metus kas
savaitę rengtos velionio kovingojo pastoriaus Christiano Fuehrerio
(Kristiano Fiurerio), padėjo įžiebti aktyvistų judėjimą.
Minėjimo ceremonijas vakare vainikuos istorinių eitynių su
žvakėmis, kurių nuotraukos apskriejo pasaulį 1989-aisais ir
paskelbusių naujus vėjus Rytų Vokietijoje, reinscenizacija.
Šūkiai „Smurtui ne“ ir „Mes esame liaudis“, darant tiesioginę
aliuziją į komunistinių lyderių kalbas apie „liaudies
respubliką“, tapo vienijančiais devizais 17 mln. gyventojų
turinčioje šalyje, pasiruošusioje permainoms.
„Iškart pagalvojau, kad tai kelio atgal nėra“, - 61 metų
menininkas Matthias Buechneris sakė naujienų
agentūrai AFP, prisimindamas, kaip suglumę kariai ir policininkai
tiesiog stebėjo demonstraciją.
„Švelnioji jėga gatvėse perims valdžią šalyje. Tačiau mums
visiems buvo netikėta, kad viskas įvyko taip greitai“, - pridūrė
jis.
Protestantų Bažnyčia atliko svarbų vaidmenį režimo griūtyje
dėl savo į politiką įsitraukusių dvasininkų ir leidimo rengti
viešus susirinkimus slaptosios policijos „Stasi“ panosėje,
kurie dažniausiai nesukeldavo įtarimo.
Dabar, kai suvienytai Vokietijai vadovauja buvę rytinės dalies
veikėjai - kanclerė Angela Merkel ir J.Gauckas, šaliai dar reikės
pasistengti, kad galutinai išnyktų ekonominiai ir socialiniai
skirtumai tarp abiejų pusių.
