Europa baiminasi Škotijos nepriklausomybės užkrato

Nacionalistai nuo Katalonijos iki Flandrijos Škotijos referendumą dėl nepriklausomybės stebės su viltimi, bet Briuselis nervinasi dėl galimybės, kad gali suirti kokia nors didelė Europos Sąjungos (ES) narė, tokia kaip Jungtinė Karalystė. 

Tokio užkrato baimė siekia net rytinę ES sieną, kur Baltijos valstybės nerimauja, kad Maskva gali remti etninius rusus jų teritorijose, kurie tada galėtų pareikalauti daugiau autonomijos. 

Tačiau nors iš pradžių ES gali apsunkinti gyvenimą naujai Škotijos valstybei, labiausiai tikėtina, kad galiausiai Bendrija leis jai įstoti, sako ekspertai. 

„Tai bus labai sunki situacija ES, jei Škotija taps nepriklausoma, tikrai“, – sakė Pablo Calderonas Martinezas, Londono Karaliaus koledžo Ispanijos ir Europos studijų dėstytojas. 

ES šiuo metu ir taip turi daug darbų, sprendžia įstrigusios ekonomikos ir didelio nedarbo problemas, tad pastarosiomis dienomis tvirtino, kad škotų balsavimas yra „vidaus reikalas“. 

Tačiau darbą baigiantis Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso poziciją aiškiai išdėstė 2012 metais: bet kokia naujai nepriklausoma šalis, atsirandanti Europos Sąjungoje, nebebus bloko narė ir turės vėl kreiptis dėl stojimo. 

J.M.Barroso vasario mėnesį papiktino nacionalistus pareiškęs, kad Škotijai būtų „itin sunku“ gauti automatinę narystę, pateikdamas palyginimą su Kosovu, kuris atsiskyrė nuo Serbijos. 

Kitas kadenciją baigiantis ES lyderis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, gruodžio mėnesį Katalonijos klausimu pasakė, jog yra „įsitikinęs“, kad Ispanija liks „vieninga ir patikima“. 

H.Van Rompuy anksčiau buvo premjeras Belgijoje, kuri pati yra aiškiai pasidalijusi į flamandiškai kalbančią šiaurę ir frankofoniškus pietus. 

Nepriklausomybės judėjimai kelia grėsmę valstybėms narėms, kurios „finansuoja ES veiklą“, sakė Karalienės Marijos universiteto Londone politologijos profesorė Montserrat Guibernau.

Ispanija kategoriškai nepritaria katalonų planams balsuoti dėl nepriklausomybės – kampanijai, kuri ketvirtadienį į Barselonos gatves išvedė beveik 2 mln. žmonių. Baskų regiono klausimas taip pat išlieka itin opus. 

Paryžius ir Madridas 10-ajame dešimtmetyje nepritarė Jugoslavijos subyrėjimui ir „tikriausiai pasinaudos visa Europos Sąjungoje turima įtaka, kad apsunkintų gyvenimą Škotijai ir pamokytų Kataloniją“, sakė P.Calderonas Martinezas. 

ES šalys taip pat baiminasi, kad gali iškilti pavojus bloko turimai įtakai tarptautinėje arenoje, jeigu jis nesugebės išlikti vieningas didėjančių geopolitinių iššūkių akivaizdoje. 

„Niekas nenori šių problemų, kai yra krizė Ukrainoje, krizė Artimuosiuose Rytuose, krizė Irake“, – sakė M.Guibernau. 

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris savo ruožtu sakė norintis, kad Jungtinė Karalystė – šeštoji pagal dydį pasaulio ekonomika ir NATO narė, kurios atgrasinimo priemonė, povandeniniai laivai su branduoliniu ginklu, yra dislokuota Škotijoje, – liktų vieninga. 

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis taip pat parėmė škotų „Ne“ ir jo pozicija atspindi rytinių ES valstybių nerimą stebint Ukrainos krizę. 

Kremliui lojalus Krymo lyderis praėjusį trečiadienį užbėrė druskos ant žaizdos pareikšdamas, kad jeigu pasaulis pripažins nepriklausomą Škotiją, jis taip pat turėtų pripažinti ginčijamą, kovo mėnesį įvykusį Krymo referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. 

Pasak P.Calderono Martinezo, „akivaizdu, jog esama susirūpinimo dėl to, kad su tolesniu valstybių irimu judėjimais už nepriklausomybę bus pasinaudota Europos rytuose“. 

Tačiau analitikai sako, kad ES galiausiai turbūt bus pragmatiška, jei Škotija nubalsuos „Taip“. 

Škotų nacionalistai viliasi prie ES prisijungti per sutarčių pataisas, iki planuojamos nepriklausomybės datos 2016 metų kovo, o ne per visą ilgą narystės siekimo procesą. 

Jie pateikia Vokietijos susivienijimo po Šaltojo karo pavyzdį. 

„Negaliu įsivaizduoti scenarijaus, pagal kurį Škotija vienintelė iš visų Europos šalių būtų pašalinta“, – sakė Nicola McEwen iš Edinburgo universiteto Škotų centro dėl konstitucijos keitimo. Tačiau ji pridūrė, kad derybos tikriausiai užtruks ilgiau nei 2016 metai. 

Jei Škotija taikiai pasitrauks iš Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungai tai net galėtų būti optimistinė gaida. 

„Tai dalykas, kuriuo Europa galėtų didžiuotis, nes ne visada ji matydavo, kad teritoriniai ginčai išsprendžiami tokiu būdu“, – sakė N.McEwen. 

Pasisakys už ar prieš?

Škotai referendume nedidele balsų persvara gali pasisakyti prieš nepriklausomybę, rodo naujausios apklausos likus dienai iki istorinio balsavimo, galinčio suskaldyti Jungtinę Karalystę.

Antradienį vėlai vakare paskelbti trijų apklausų duomenys rodo, kad nepriklausomybės šalininkų stovykla pastarosiomis referendumo kampanijos savaitėmis sustiprino savo pozicijas, tačiau atsiskyrimo priešininkai prieš juos vis dar turi nedidelę persvarą.

Abi stovyklos žada iki paskutinės minutės nesudėti ginklų kovoje už pergalę ketvirtadienio referendume ir balsavimo išvakarėse tiek nepriklausomybės priešininkų judėjimas „Better Together“ („Kartu geriau“), tiek atsiskyrimo šalininkų kampanija „Yes Scotland“ („Taip, Škotija“) Glazgo centre organizuoja didžiulius mitingus.

Laiške Škotijos žmonėms regiono pirmasis ministras ir už nepriklausomybę pasisakančios Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderis Alexas Salmondas ragino rinkėjus nepraleisti istorinės progos nutraukti 307 metus gyvuojančią sąjungą su Anglija. 

„Kalbos beveik baigtos. Dabar liko pasisakyti kampanijoms. Likome tik mes – žmonės, kurie čia gyvena ir dirba. Vieninteliai žmonės, turintys balsą. Svarbūs žmonės“, – rašė A.Salmondas.

„Tegu penktadienis būna pirmoji diena, kai pabusite geresnėje šalyje. Pabuskite žinodami, kad padarėte tai - leidote tam nutikti“, – rašė jis.

„Paimkite savo šalies ateitį į savo rankas. Nepraleiskite šios progos. Neleiskite jiems sakyti mums, kad mes negalime. Padarykime tai“, – pabrėžė A.Salmondas.