Šeštadienį viešėdamas Beile Tušnado kurorte Rumunijoje,
Vengrijos dešiniųjų premjeras sakė, kad 2008 metų finansų krizė
išprovokavo permainas, kurios yra tokios pat reikšmingos, kaip du
pasauliniai karai ar 1990-ųjų pokyčiai Rytų ir Vidurio Europoje.
Patirtis, įgyta per finansų krizę, parodė, kad „liberalios
demokratinės valstybės negali išlikti konkurencingos globaliu
mastu“.
„Nemanau, kad mūsų narystė Europos Sąjungoje užkerta kelią
mums ant nacionalinių pamatų kurti neliberalią naują valstybę“,
- sakė V.Orbanas, kurį cituoja „Bloomberg“.
Pasak premjero, dabar pasaulyje vyksta konkuravimas, kaip geriau
tvarkyti valstybę, kad ji klestėtų.
„Šiandien pasaulis mėgina perprasti sistemas, kurios nėra
vakarietiškos, nėra liberalios, galbūt netgi yra nedemokratiškos,
bet visgi klesti“, sakė V.Orbanas, kaip pavyzdžius paminėdamas
Singapūrą, Kiniją, Indiją, Rusiją ir Turkiją.
V.Orbanas, kuris Vengrijos parlamente turi dviejų trečdalių
daugumos paramą, sakė, kad ieško geriausio būdo, kaip tvarkyti
Vengrijos valstybę, kad ji taptų konkurencingesnė.
Pasak premjero, atėjo laikas atsisakyti liberalių socialinės
sąrangos principų ir metodų.
V.Orbanas sakė, kad toms pastangoms trukdė pilietinės
visuomenės judėjimai ir kad nevyriausybinių organizacijų
darbuotojai yra politiniai aktyvistai, atstovaujantys užsienio
interesams.
Budapeštas neseniai įsitraukė į politinį ginčą su
Norvegija, kai Vengrijos pareigūnai atliko kratas nevyriausybinėse
organizacijose, dalyvaujančiose administruojant pagalbą, gaunamą
iš tos Šiaurės šalies.
V.Orbano vyriausybė kaltino organizaciją „Norvegijos fondas“
remiant opozicijos politines grupes.
Premjeras, kuris balandį buvo perrinktas antrai ketverių metų
kadencijai, taip pat kritikuojamas Europos Sąjungoje dėl savo
glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva
neseniai sutiko paskolinti Budapeštui 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd.
litų) atominės jėgainės plėtrai.
