ES lyderiams nepavyko susitarti dėl svarbiausių postų Bendrijoje

Rezultatas yra „kiek nevykęs, bet ne visiškai dramatiškas“, pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas belgas Hermanas Van Rompuy, kuris paliks užimamą postą vėliau šiais metais. 

„Mano išvada yra tokia, kad mes dar nepasiekėme taško, kur galima priimti sutartinį sprendimą dėl viso paketo“, - sakė H.Van Rompuy po specialiai sušaukto ES lyderių susitikimo, kuris užsitęsė po vidurnakčio. 

Jis pridūrė, kad rugpjūčio 30 dieną įvyks kitas viršūnių susitikimas ir kad jame, „esu tikras ... mes priimsime sprendimą“. 

Viltys, kad per šį susitikimą pavyks pasiekti sprendimą, kas pakeis Didžiosios Britanijos atstovę Catherine Ashton prie Europos išorės veiksmų tarnybos vairo, išsisklaidė dar pačioje viršūnių susitikimo pradžioje. 

O nepavykus susitarti dėl šio itin svarbaus posto, galimybės priimti sprendimą dėl naujo Europos Vadovų Tarybos, kuriai priklauso 28-ių bloko valstybių politiniai lyderiai ir kuri nustato ES bendrąsias politikos gaires bei prioritetus, pirmininko posto tapo dar keblesnės. 

Vis dėlto H.Van Rompuy atmetė prielaidą, jog tokia derybų baigtis yra nesėkmė, pažymėdamas, kad tai labai svarbus sprendimas ir jam priimti reikia laiko. 

„Aš gerai žinojau, kad mes galime nepasiekti sprendimo“, - sakė jis ir pridūrė, jog kai bus įvardytas C.Ashton įpėdinis, „viskas netruks gan greit sugulti į savo vietas.“ 

Vokietijos kanclerė Angela Merkel atsargiai vertino bet kokius lūkesčius dėl paskyrimų dar prieš lyderiams susėdant prie derybų stalo. 

O baigiantis susitikimui A. Merkel pareiškė esanti „visiškai įsitikinusi, kad mes žingsnis po žingsnio, pakopa po pakopos prieisime prie to.“ 

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as  po viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad kita Bendrijos užsienio politikos vadovė turėtų „būti moteris, atsižvelgiant į tai, ką turime pristatyti kaip Europos įvaizdį“. 

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo savo ruožtu pareiškė, jog šiuo metu „geriau neturėti susitarimo, kadangi dar nėra galima susitarti dėl viso nominacijų paketo“. 

Lietuvos vadovė nuo pat pradžių sakė, kad Vilnius kartu su kitomis dviem Baltijos šalimis ir Lenkija nepritars tam, kad C.Ashton įpėdine būtų pasirinkta Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini, laikyta realiausia kandidate į šį postą. 

Anot šių keturių šalių, 41 metų F.Mogherini turi menką patirtį, o Roma laikosi per švelnios pozicijos Rusijos atžvilgiu dėl Ukrainos krizės ir pernelyg rūpinasi apsaugoti savo svarbius ekonominius ryšius su Maskva. 

„Aš paremsiu asmenį, kuris turi patirties užsienio politikoje, kuris yra neutralus ir bent jau atspindi visų valstybių narių visas nuomones apie konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos, ir neremsiu asmens, kuris yra prokremliškas“, - pabrėžė D.Grybauskaitė. 

Diplomatai nurodė, jog Vidurio ir Rytų Europos valstybės reikalauja, kad į šį postą būtų paskirtas politikas iš jų regiono. 

F.Mogherini šansams išblėsus, Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi „Twitter“ paskyroje parašė: „Ko prašo Italija? Ne dar vieno posto ar kito, ji prašo pagarbos.“ 

Diplomatai anksčiau sakė, kad alternatyva F.Mogherini galėtų būti dabartinė ES humanitarinės pagalbos komisarė Kristalina Georgijeva iš Bulgarijos. 

60-metė bulgarė 17 metų dirbo Pasaulio banko ekonomiste ir neturi daug politinių priešų, tačiau jai koją pakišti gali menka patirtis užsienio politikoje. 

Ši kandidatė palaiko glaudžius ryšius su centro dešiniųjų Europos liaudies partija (EPP), kuri turi didžiausią frakciją ES asamblėjoje ir kuriai taip pat priklauso naujuoju Europos Komisijos pirmininku patvirtintas Jeanas-Claude'as Junckeris. 

Tarp kandidatų taip pat minima Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio  pavardė. Tačiau kai kuriems vakarų europiečiams atrodo, kad Oksforde išsilavinimą įgijęs ir tarptautinėje arenoje už strateginį mąstymą gerbiamas R.Sikorskis yra per daug karingai nusiteikęs Rusijos atžvilgiu. 

Prancūzijos prezidentas F.Holande'as sakė, jog Europos socialistai nori, kad užsienio politikai vadovautų kairiojo sparno politikas, turint galvoje, kad Europos Komisijos pirmininku patvirtintas centro dešinysis J.-C.Junckeris. 

A.Merkel taip pat sakė, jog būtų logiška į šias pareigas paskirti socialistą. 

Tačiau ir bulgarė K.Georgijeva, ir R.Sikorskis priklauso centro dešiniųjų stovyklai Tuo tarpu italė F.Mogherini yra socialdemokratė. 

Viena iš realiausių kandidate pakeisti belgą H.Van Rompuy Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste laikoma Danijos vyriausybės vadovė Helle Thorning- Schmidt. 

47 metų danė yra centro kairiųjų politikė, tačiau pakankamai artima centro dešiniesiems, kad jos kandidatūra būtų priimtina tokiems politikos sunkiasvoriams, kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ar Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas. 

Tačiau Danija nepriklauso euro zonai, ir tai ypač nepatinka Prancūzijai, kuri nelinkusi pritarti H.Thorning-Schmidt kandidatūrai. 

Vis dėlto F.Hollande'as pabrėžė, jog svarbiausia yra ne asmenybė, o politika, „ir būtent tai nulems mano sprendimą“. 

Kai kurie diplomatai nurodė, kad F.Hollande'as galėtų sutikti su H.Thorning-Schmidt paskyrimu, jei Prancūzijos kandidatui į Europos Komisijos narius būtų garantuotas svarbus ekonomikos komisaro, prižiūrinčio nacionalinius biudžetus, portfelis. 

Tačiau Vokietija nelinkusi ekonomikos komisaro poste matyti buvusio Prancūzijos finansų ministro Pierre'o Moscovici, nes Paryžius dar nesumažino biudžeto deficito iki ES leistinos ribos. 

Tarp galimų kandidatų į Europos Vadovų Tarybos pirmininkus taip pat minimi Airijos premjeras Enda Kenny  ir buvęs Latvijos vyriausybės vadovas Valdis Dombrovskis. 

Tuo tarpu buvęs Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte laikomi liberalų favoritais. 

Tačiau E.Kenny atmetė galimybę pakeisti H.Van Rompuy, pareiškęs: „Jau turiu pakankamai darbų“. 

Keli valstybių lyderiai po susitikimo nurodė, kad jie netgi nepradėjo aptarinėti konkrečių pavardžių, nes nesutariama dėl kriterijų, vadovaujantis kuriais turi būti paskirstytos įtakingiausios pareigos. 

Kai bus padalyti visi aukščiausi postai, ES pereis prie kito etapo, kurio metu bus sprendžiama, kam atiteks koks portfelis naujoje Europos Komisijoje, vadovaujamoje J.-C.Junckerio. 

Antradienį Europarlamentas patvirtino ES valdžios koridorių veteraną J.-C.Junckerį Bendrijos aukščiausios vykdomosios valdžios institucijos vadovu. 

Viršūnių susitikimui užsitęsus po vidurnakčio, jo dalyviai įteikė puokštę gėlių ir pasveikino 60-ojo jubiliejaus sulaukusią įtakingiausią Europos lyderę, Vokietijos kanclerę A.Merkel, kuriai padovanojo pasaulio futbolo čempionatą laimėjusios Vokietijos rinktinės marškinėlius su visų ES lyderių parašais.