„Vyko įtemptas (išlaidų) valdymas... Tai nepaprastai pozityvus rezultatas“, - spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Evangelas Venizelas.
„Mūsų pagrindinis tikslas buvo parodyti, kad Graikija yra normali, lygiavertė valstybė narė. Pastarieji šeši mėnesiai... padėjo ir toliau padės siekiant atkurti šalies reputaciją“, -
pridūrė Graikijos diplomatijos vadovas.
1981-aisiais ES nare tapusi Graikija, penktą kartą pirmininkaudama Bendrijai, stengėsi pademonstruoti savo vadovavimo įgūdžius nepaisant didžiulių ekonominių problemų, dėl kurių
šalis 2010 metais buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio.
Sausį Graikijai stojus prie Bendrijos vairo, būta būgštavimų,
ar šalis susitvarkys su šia užduotimi, tuo pat metu rengdamasi
vietos ir regioniniams rinkimams, kurie buvo numatyti gegužę.
Graikijos pirmininkavimo laikotarpiu ES po ilgų debatų sutarė
nuo 2016 metų įvesti finansinių sandorių mokestį ir pritarė
naujam priežiūros mechanizmui, turinčiam užkirsti kelią bankų
žlugimui.
Taip pat buvo sutarta dėl ES jūrų saugumo strategijos, skirtos
kovai su organizuotu nusikalstamumu, grėsmėmis laivybos laisvei ir
pavojais aplinkai.
Graikijos užsienio reikalų ministras sakė, kad pirmininkavimas
Bendrijai jo šaliai atsiėjo 19 mln. eurų - apie 30 proc. numatyto
biudžeto. Atėnai šiam tikslui buvo suplanavę skirti 50 mln. eurų.
Jungtinės Karalystės ambasada Atėnuose pareiškė, kad tokios „itin mažos (pirmininkavimo) išlaidos yra puikus, sektinas pavyzdys“.
Tuo tarpu politologė ir teisininkė Filipa Chacistavru iš Helėnų Europos ir užsienio politikos fondo
(ELIAMEP) mano, kad Graikijos pirmininkavimas buvo „blankus“.
„Padarėme minimumą... Galėjome nuveikti daugiau“ kovojant su gerai žinomomis mūsų šalies problemomis, tokiomis kaip didelis jaunimo nedarbas ir imigracija, sakė ji naujienų agentūrai AFP.
„Graikija galėjo padaryti daugiau, kad padėtų sau“, - sakė F.Chacistavru, užsimindama apie Italiją - kitą smarkiai įsiskolinusią ES narę, kuri iš Graikijos perėmė pirmininkavimą
Bendrijai ir jai vadovaus iki šių metų galo.
Italijos vyriausybės vadovas Matteo Renzi pasisakė už didesnį fiskalinį lankstumą siekiant augimo ir, regis, yra pasiryžęs siekti, kad būtų keičiamos ES taisyklės dėl imigrantų prieglobsčio prašymų.
„Graikija taip pat turėjo priežastį to siekti, tačiau nieko nedarė“, - pažymėjo F.Chacistavru.
