ES pirmininkavimą perimanti Italija žada istorinius pokyčius

Kairiojo sparno premjeras praėjusią savaitę įspėjo, kad Europa yra kryžkelėje ir turi susigrąžinti žmonių, pavargusių nuo ne vienus metus trukusio ekonomikos nuosmukio ar stagnacijos, pasitikėjimą.

„Europa negali būti tiesiog paragrafų, nereikšmingų pastabų, parametrų, suvaržymų vieta... biurokratijos „niekieno žemė“, - sakė M.Renzi praėjusią savaitę prieš ES lyderių susitikimą Belgijos Ipro mieste, kurio apylinkėse vyko vieni iš kruviniausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių.

„Tūkstančiai jaunų žmonių krito ne tam, kad mes galėtume kivirčytis dėl parametrų“, - sakė Italijos premjeras, pridūręs, kad „nuobodi sena tetulė“ Europa yra „užtvindyta tuščių skaičių“ ir rizikuoja praleisti „istorinį šansą pasikeisti“.

Veiklus 39 metų M.Renzi, kuris prie Italijos vyriausybės vairo stojo vasario mėnesį nušalinęs savo pirmtaką, nesugebėjusį paskatinti į recesijos liūną įklimpusios ekonomikos augimo, turi tvirtą europinį mandatą, nes jo centro kairiųjų Demokratų partija iškovojo įtikinamą pergalę gegužę vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Tačiau jis įspėjo, kad euroskeptiškų politinių jėgų sėkmė Europarlamento rinkimuose tokiose valstybėse kaip Prancūzija, Didžioji Britanija ir Danija parodė didžiulį žmonių nepasitenkinimą griežtomis taupymo priemonėmis, „kuris yra gerokai didesnis ir reikšmingesnis nei galėjome įsivaizduoti“.

M.Renzi, kurio šalies valstybės skola sudaro daugiau nei 135 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir yra antra pagal dydį euro zonoje po Graikijos, kartu su Prancūzija pasisakė už didesnį fiskalinį lankstumą mainais į struktūrines reformas, kurios daro teigiamą poveikį augimui.

Buvęs Florencijos miesto meras pažadėjo „gerbti taisykles“ dėl biudžeto, remiantis kuriomis, jo deficitas negali viršyti 3 proc. BVP, tačiau įspėjo „griežtos ekonomijos vyriausiuosius žynius ir pranašus“, kad „stabilumas negalimas be augimo“.

Jaunimo nedarbas, imigracija, investicijos į smulkų ir vidutinį verslą bei mokesčių reforma yra svarbiausi klausimai, kuriuos Italija ketina kelti per savo pirmininkavimo Bendrijai pusmetį.

Pirmininkavimą ES Tarybai Italija iš Graikijos perima liepos 1 dieną.

M.Renzi, kurio šalyje nedarbas siekia 12,6 proc., paragino būsimąjį Europos Komisijos vadovą Jeaną-Claude'ą Junckerį, kurio kandidatūrą penktadienį patvirtino Europos Vadovų Taryba, leisti daugiau lėšų skirti valstybės investicijoms, nors Vokietija akivaizdžiai nelinkusi keisti biudžeto taisyklių.

Roma viliasi užsitikrinti paramą didelei investicijų į energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūrą programai, kuri būtų finansuojama vadinamosiomis projektų obligacijomis.

„Italija nori labiau dinamiško Europos investicijų banko vaidmens“, - naujienų agentūrai AFP sakė Italijos valstybės sekretorius Europos reikalams Sandro Gozi.

Remdamasis europiniais tyrimais, jis sakė, kad tarp ES investicijų ir išteklių, reikalingų didžiulio nedarbo ir vangaus ekonomikos augimo problemoms spręsti, šiuo metu yra „maždaug 700 mlrd. eurų finansavimo spraga“.

„Turime keisti muziką. Europa turėjo būti sapnas, o tapo košmaru“, - pridūrė jis.

Naujausių laikų ekspertas Federico Niglia iš Guido Carli Laisvojo tarptautinio socialinių mokslų universiteto (LUISS) Romoje sakė, kad „Italijos pirmininkavimo semestras prasidės daugybe problemų“, įskaitant naują Europarlamentą, kuris išryškino antieuropietiškų jėgų sustiprėjimą.

J.-C.Junckerio kandidatūra į Europos Komisijos pirmininkus buvo patvirtinta po aršaus kivirčo, ar buvęs Liuksemburgo premjeras galės įgyvendinti reformas, o jo paskyrimui labiausiai priešinosi Didžioji Britanija.

„Britanijos pozicija taip pat bus problema pirmininkės pareigas eisiančiai Italijai, nes Londono požiūris į Europos integraciją visiškai skiriasi nuo Romos“, kuri pasisako už didesnę vienybę 28-ių valstybių bloke, sakė F.Niglia.

M.Renzi taip pat turės įtikinti šiauriau esančias turtingesnes bloko valstybes, kad mėginimai sušvelninti fiskalines taisykles vėl neprivers prie biudžetų pereikvojimo.

Nepaisant nuomonių skirtumų įvairiais klausimais, visi įtakingiausi ES lyderiai sutaria, kad būtina atsižvelgti į ES asamblėjos rinkimus.

„Europos Parlamento rinkimų rezultatai yra pavojaus signalas, kurio negalima ignoruoti“, - sakė F.Niglia.