Kairiojo sparno premjeras praėjusią savaitę įspėjo, kad
Europa yra kryžkelėje ir turi susigrąžinti žmonių, pavargusių
nuo ne vienus metus trukusio ekonomikos nuosmukio ar stagnacijos,
pasitikėjimą.
„Europa negali būti tiesiog paragrafų, nereikšmingų
pastabų, parametrų, suvaržymų vieta... biurokratijos „niekieno
žemė“, - sakė M.Renzi praėjusią savaitę prieš ES lyderių
susitikimą Belgijos Ipro mieste, kurio apylinkėse vyko vieni iš
kruviniausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių.
„Tūkstančiai jaunų žmonių krito ne tam, kad mes galėtume
kivirčytis dėl parametrų“, - sakė Italijos premjeras,
pridūręs, kad „nuobodi sena tetulė“ Europa yra „užtvindyta
tuščių skaičių“ ir rizikuoja praleisti „istorinį šansą
pasikeisti“.
Veiklus 39 metų M.Renzi, kuris prie Italijos vyriausybės vairo
stojo vasario mėnesį nušalinęs savo pirmtaką, nesugebėjusį
paskatinti į recesijos liūną įklimpusios ekonomikos augimo, turi
tvirtą europinį mandatą, nes jo centro kairiųjų Demokratų
partija iškovojo įtikinamą pergalę gegužę vykusiuose rinkimuose
į Europos Parlamentą.
Tačiau jis įspėjo, kad euroskeptiškų politinių jėgų
sėkmė Europarlamento rinkimuose tokiose valstybėse kaip
Prancūzija, Didžioji Britanija ir Danija parodė didžiulį žmonių
nepasitenkinimą griežtomis taupymo priemonėmis, „kuris yra
gerokai didesnis ir reikšmingesnis nei galėjome įsivaizduoti“.
M.Renzi, kurio šalies valstybės skola sudaro daugiau nei 135
proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir yra antra pagal dydį euro
zonoje po Graikijos, kartu su Prancūzija pasisakė už didesnį
fiskalinį lankstumą mainais į struktūrines reformas, kurios daro
teigiamą poveikį augimui.
Buvęs Florencijos miesto meras pažadėjo „gerbti taisykles“
dėl biudžeto, remiantis kuriomis, jo deficitas negali viršyti 3
proc. BVP, tačiau įspėjo „griežtos ekonomijos vyriausiuosius
žynius ir pranašus“, kad „stabilumas negalimas be augimo“.
Jaunimo nedarbas, imigracija, investicijos į smulkų ir vidutinį
verslą bei mokesčių reforma yra svarbiausi klausimai, kuriuos
Italija ketina kelti per savo pirmininkavimo Bendrijai pusmetį.
Pirmininkavimą ES Tarybai Italija iš Graikijos perima liepos 1
dieną.
Nori keisti muziką
M.Renzi, kurio šalyje nedarbas siekia 12,6 proc., paragino
būsimąjį Europos Komisijos vadovą Jeaną-Claude'ą Junckerį, kurio kandidatūrą penktadienį patvirtino
Europos Vadovų Taryba, leisti daugiau lėšų skirti valstybės
investicijoms, nors Vokietija akivaizdžiai nelinkusi keisti biudžeto
taisyklių.
Roma viliasi užsitikrinti paramą didelei investicijų į
energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūrą programai, kuri
būtų finansuojama vadinamosiomis projektų obligacijomis.
„Italija nori labiau dinamiško Europos investicijų banko
vaidmens“, - naujienų agentūrai AFP sakė Italijos valstybės
sekretorius Europos reikalams Sandro Gozi.
Remdamasis europiniais tyrimais, jis sakė, kad tarp ES
investicijų ir išteklių, reikalingų didžiulio nedarbo ir vangaus
ekonomikos augimo problemoms spręsti, šiuo metu yra „maždaug 700
mlrd. eurų finansavimo spraga“.
„Turime keisti muziką. Europa turėjo būti sapnas, o tapo
košmaru“, - pridūrė jis.
Naujausių laikų ekspertas Federico Niglia iš
Guido Carli Laisvojo tarptautinio socialinių mokslų
universiteto (LUISS) Romoje sakė, kad „Italijos pirmininkavimo
semestras prasidės daugybe problemų“, įskaitant naują
Europarlamentą, kuris išryškino antieuropietiškų jėgų
sustiprėjimą.
J.-C.Junckerio kandidatūra į Europos Komisijos pirmininkus buvo
patvirtinta po aršaus kivirčo, ar buvęs Liuksemburgo premjeras
galės įgyvendinti reformas, o jo paskyrimui labiausiai priešinosi
Didžioji Britanija.
„Britanijos pozicija taip pat bus problema pirmininkės pareigas
eisiančiai Italijai, nes Londono požiūris į Europos integraciją
visiškai skiriasi nuo Romos“, kuri pasisako už didesnę vienybę
28-ių valstybių bloke, sakė F.Niglia.
M.Renzi taip pat turės įtikinti šiauriau esančias turtingesnes
bloko valstybes, kad mėginimai sušvelninti fiskalines taisykles vėl
neprivers prie biudžetų pereikvojimo.
Nepaisant nuomonių skirtumų įvairiais klausimais, visi
įtakingiausi ES lyderiai sutaria, kad būtina atsižvelgti į ES
asamblėjos rinkimus.
„Europos Parlamento rinkimų rezultatai yra pavojaus signalas,
kurio negalima ignoruoti“, - sakė F.Niglia.
