Tačiau premjeras paragino lenkų savaitraštį „Wprost“
paskelbti visus esą turimus slapta padarytus lyderių privačių
pokalbių įrašus.
Pasak D.Tusko, kol visi jie nėra paskelbti, jo komanda gali būti
šantažuojama.
Sekmadienį paviešintame įraše esą girdima, kaip centrinio
banko vadovas Marekas Belka sako vidaus reikalų ministrui
Bartlomiejui Sienkiewicziui, kad jis
palaikys vyriausybės ekonomikos politiką, jeigu atsistatydins
tuometis finansų ministras.
D.Tuskas pirmadienį paneigė pasiuntęs savo ministrą susitikti
su M.Belka, kuris, kaip girdima minėtame įraše, aiškino, jog
tuomečio finansų ministro Jaceko Rostowskio „nurašymas“ būtų „esminė“ sąlyga, kad centrinis bankas
galėtų palaikyti vyriausybės politiką.
Šešerius metus Finansų ministerijai vadovavęs J.Rostowskis
buvo atstatydintas praeitų metų lapkritį. Tačiau centrinis bankas
neigė, kad buvo koks nors sandėris, tvirtindamas, jog M.Belkos
komentarai buvo ištraukti iš konteksto.
D.Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad dėl šio skandalo
neatsistatydins.
Tačiau jis pridūrė, kad „pirmalaikiai rinkimai gali būti
vienintelė išeitis, jeigu pasitikėjimo krizė išliks tokia gili“
ateinančias kelias savaites.
Premjeras taip pat ragino žurnalistus padėti „nustatyti
nusikaltėlius, atsakingus už neteisėtus pasiklausymus“, kurie
esą vyko viename Varšuvos restorane praeitų metų liepą.
D.Tuskas patiria spaudimą ne vien dėl to įrašo, bet ir dėl
institucijų reakcijos į šį paviešinimą.
Klausimai dėl žiniasklaidos laisvės buvo keliami po to, kai
kontržvalgybos agentūra trečiadienį vakare surengė reidą
„Wprost“ savaitraščio, pirmojo paskelbusio nutekintus įrašus
savo tinklalapyje, redakcijoje.
„Wprost“ sakė, kad pareigūnai „naudojo jėgą, mėgindami
paimti“ vyriausiojo redaktoriaus nešiojamąjį kompiuterį, kai
leidinys atsisakė perduoti garso įrašo originalą.
Bet vyriausiasis redaktorius smarkiai priešinosi ir pareigūnams
galiausiai teko nutraukti tą operaciją, sakė prokurorai ir
„Wprost“, kuris po to pateikė teisinį skundą dėl šio
incidento.
Vietos žiniasklaida ir politikai kelia prielaidą, kad šį
kompromituojančios informacijos nutekinimą galbūt organizavo
Rusijos slaptosios tarnybos, mėgindamos destabilizuoti Lenkiją,
padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl krizės
Ukrainoje.
