J.C.Junckerą peikusių kritikų teigimu, buvęs Liuksemburgo premjeras nepakankamai nusiteikęs reformoms, kurių po EP rinkimų esą taip reikia Bendrijai. Į EP pateko kaip niekada daug kraštutinių dešiniųjų ar kairiųjų partijų atstovų.
Anot diplomatinių „The Daily Telegraph“ šaltinių Briuselyje, J.C.Junckero kandidatūrai labiausiai priešinasi Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas ir Italijos lyderis Matteo Renzi.
Bet svarbiausia, kad derybomis per Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą Briuselyje pasinaudojo ir pati A.Merkel. Politikė, dar neseniai viešai aiškinusi, kad J.C.Junckerą paskirti EK vadovu tiesiog būtina, pakeitė nuomonę.
Skelbiama, kad per pokalbį su D.Cameronu ji leido suprasti nepritarianti paties J.C.Junckero skelbiamam norui vadovauti EK.
„Po G-7 susitikimo, kai paaiškėjo, kad Italija siekia kito kandidato, pats J.C.Junckeras suprato: viskas baigta. Galiausiai jį pribaigė A.Merkel“, – „The Daily Telegraph“ sakė diplomatinis šaltinis.
A.Merkel ir M.Renzi dabar esą nori pradėti „kompromisinės kandidatės“ – moters, kuri galėtų užimti EK pirmininko postą, paieškas. Ji būtų pirmoji moteris, kuri vadovautų EK.
Įdomiausia, kad tarp dviejų minimų kandidačių yra ir D.Grybauskaitė, gegužės pabaigoje perrinkta Lietuvos prezidente. Antroji – Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt.
H.Thorning-Schmidt, Danijoje vadovauja nuosaikiai centro kairiųjų koalicijai ir Europoje matoma kaip politikė, galinti patraukti įvairioms politinėms kryptims atstovaujančių partijų atstovus EP.
O D.Grybauskaitę „The Daily Telegraph“ išskyrė kaip kovos menų ekspertę, kurios politiniai herojai – buvę Jungtinės Karalystės lyderiai Winstonas Churchillis ir Margaret Thatcher.
Ketvirtadienį pasigirdo kalbų, kad EK vadove gali tapti ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde. Bet ši prancūzė iškart pati paneigė tokius gandus, pareikšdama: „Aš turiu darbą, kuris man yra svarbus“.
Parengė Gintaras Radauskas
