Į neformalų susitikimą aptarti rinkimų rezultatų susirinkę
28-ių bloko valstybių lyderiai suteikė Europos Vadovų tarybos
pirmininkui Hermanui Van Rompuy mandatą suformuluoti politikos prioritetus, pradedant tokiais klausimais kaip nedarbo mažinimas ir baigiant energetika.
H.Van Rompuy išvados, parengtos po dvišalių derybų su
valstybių narių vyriausybėmis ir susitikimų su parlamentarais, bus
pateiktos apsvarstyti per kitą ES viršūnių susitikimą birželio
pabaigoje.
„Rinkėjai pasiuntė griežtą žinią“, - sakė Europos
Vadovų tarybos pirmininkas spaudos konferencijoje.
Pasak jo, dabar, kai Europa atsigauna po ekonominės krizės,
reikalinga darbotvarkė, kurios prioritetai būtų augimas, nedarbo
mažinimas ir konkurencingumas.
H.Van Rompuy taip pat pabrėžė, jog „reikia tvirto atsako“
klimato kaitos iššūkiams, „postūmio“energetikos sąjungos
link, taip pat pridūrė, jog būtina mažinti energetinę
priklausomybę.
Į derybas atvykęs Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas
Davidas Cameronas, kurio šalyje euroskeptikai pasiekė ypač įspūdingą proveržį, sakė, kad „Europa tapo per didele, per daug nurodinėjančia, per daug besikišančia, ir turi
sutelkti dėmesį į augimą bei nedarbo mažinimą“.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as,
kurio partija patyrė gėdingą pralaimėjimą kraštutinių
dešiniųjų Nacionaliniam frontui, paragino kolegas iš kitų ES
valstybių „atkreipti dėmesį į tai, kas nutiko Prancūzijoje“.
Nacionalinis frontas triumfavo rinkimuose, o F.Hollande'o
Socialistų partija, gavusi vos 14 proc. balsų, liko tik trečia, į
priekį praleidusi ir opozicinę centro dešiniąją Sąjungą už
liaudies judėjimą (UMP).
Galutiniai keturias dienas vykusio Europarlamento rinkimų
maratono rezultatai dar nepaskelbti, tačiau pirminiai duomenys rodo,
kad prieš ES nusistačiusios partijos gavo 20-25 proc. balsų. Vis
dėlto tradicinių ideologijų partijos toliau turės daugumą.
Aukščiausių postų dalybos
Bendrijos lyderių susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo
numatytos nelengvos derybos dėl kandidatų vadovauti įvairioms
Briuselio institucijoms, visų pirma įtakingai Europos Komisijai.
Anksčiau tai buvo tik bloko valstybių lyderių prerogatyva, o
kandidatai būdavo aptariami už uždarų durų.
Tačiau naujausiose taisyklėse, išdėstytose Lisabonos
sutartyje, nors miglotai, tačiau vis dėlto reikalaujama, kad
lyderiai „atsižvelgtų“ į žmonių valią, pareikštą per
rinkimus.
Remiantis šia nuostata, penkios didžiausios Europos Parlamento
frakcijos išrinko savo kandidatus į Europos Komisijos pirmininko
postą, o pastarieji dabar vykdo savo rinkimų kampanijas. Frakcijos
įspėjo, jog tikisi, kad Bendrijos lyderiai pasirinks vieną iš
šių penkių kandidatų.
Frakcijų teigimu, Europarlamentas yra vienintelė žmonių
tiesiogiai renkama ES institucija, todėl toks Europos Komisijos
vadovo skyrimas būtų geriausias būdas sustiprinti bloko
demokratinį patikimumą.
Antradienį Europarlamento partijų lyderiai sutarė paremti
buvusio Liuksemburgo premjero Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo
Junkerio) kandidatūrą į Europos Komisijos vadovus, nes centro
dešiniosios pakraipos Europos liaudies partija (EPP) užėmė pirmą
vietą rinkimuose.
Tačiau D.Cameronas, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir
Švedijos vyriausybės vadovas Fredrikas Reinfeldtas atvirai pasisakė prieš Europos Parlamento konservatorių iškeltą kandidatą, kurį kiti lyderiai parėmė.
„Nėra automatinio ryšio“
„Mūsų pozicija tokia, kad nėra jokio automatinio ryšio tarp
rinkimų rezultatų ir (Europos Komisijos pirmininko) paskyrimo“, -
sakė Vengrijos premjeras.
Jei J.C.Junckeriui nepavyks suformuoti 376 vietų daugumos ES
asamblėjoje, lazdelę gali perimti antroje vietoje likusių
socialistų kandidatas Martinas Schulzas.
Pats M.Schulzas, baigiantis kadenciją Europos
Parlamento pirmininko poste, priminė J.C.Junckeriui, jog EPP reikės
socialistų, kad turėtų absoliučią daugumą 751 vietą turinčioje
ES asamblėjoje.
Per spaudos konferenciją, surengtą po neformalaus lyderių
susitikimo, Vokietijos kancerė Angela Merkel santūriai kalbėjo apie
J.C.Junckerį ir sakė, jog svarbiausias postas Europos Komisijoje
yra tik vienas iš virtinės kitų aukščiausių postų, į kuriuos
kažkas bus paskirtas.
Kanclerė taip pat pažymėjo, kad centro dešiniesiems reikia
socialistų, kad užsitikrintų daugumą Europarlamente, užsimindama,
jog mažiausiai vienas iš tų postų turėtų būti pasiūlytas
jiems.
A.Merkel vengė tiesiai atsakyti į klausimą, ar koks nors kitas
asmuo, o ne vienas iš penkių pagrindinių kandidatų, kuriuos
iškėlė ES politinės partijos, galėtų būti paskirtas Europos
Komisijos pirmininku.
Tačiau ji leido suprasti, jog tai negali būti automatinis
procesas, nes tokiu atveju gali būti pažeista Bendrijos sutartis,
kuri nereikalauja, jog Europos Komisijos pirmininku būtinai turi
būti paskirtas kandidatų sąrašo lyderis, o tik miglotai nurodo,
jog ES lyderiai, jį skirdami, turi atsižvelgti į žmonių valią,
pareikštą per rinkimus.
A.Merkel taip pat aiškiai atsiribojo nuo savo politinės
stovyklos pagrindinio kandidato.
„Esu EPP narės, mes iškėlėme J.C.Junckerį savo pagrindiniu
kandidatu. (Reformų) darbotvarkę gali įgyvendinti ir jis, ir daug
kitų, nė kiek tuo neabejoju“, - sakė ji.
Paklaustas, ar šį postą galėtų užimti M.Schulzas - jos
tautietis iš Socialdemokratų partijos, kuri yra A.Merkel
valdančiosios koalicijos partnerė, kanclerė atsakė: „Martinas
Schulzas buvo pirmaujantis kandidatas vadovauti ES komisijai. Jis
pralaimėjo“.
Visi penki kandidatai, kuriuos didžiausios kadenciją baigiančio
Europos Parlamento frakcijos, įspėjo, kad jei ES lyderiai
nepasirinks vieno iš jų naujuoju Europos Komisijos pirmininku, gali
kilti rimtų problemų santykiuose su ES asamblėja.