ES peržiūrės politikos prioritetus po nesėkmės rinkimuose

Į neformalų susitikimą aptarti rinkimų rezultatų susirinkę 28-ių bloko valstybių lyderiai suteikė Europos Vadovų tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy mandatą suformuluoti politikos prioritetus, pradedant tokiais klausimais kaip nedarbo mažinimas ir baigiant energetika.

H.Van Rompuy išvados, parengtos po dvišalių derybų su valstybių narių vyriausybėmis ir susitikimų su parlamentarais, bus pateiktos apsvarstyti per kitą ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.

„Rinkėjai pasiuntė griežtą žinią“, - sakė Europos Vadovų tarybos pirmininkas spaudos konferencijoje.

Pasak jo, dabar, kai Europa atsigauna po ekonominės krizės, reikalinga darbotvarkė, kurios prioritetai būtų augimas, nedarbo mažinimas ir konkurencingumas.

H.Van Rompuy taip pat pabrėžė, jog „reikia tvirto atsako“ klimato kaitos iššūkiams, „postūmio“energetikos sąjungos link, taip pat pridūrė, jog būtina mažinti energetinę priklausomybę.

Į derybas atvykęs Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas, kurio šalyje euroskeptikai pasiekė ypač įspūdingą proveržį, sakė, kad „Europa tapo per didele, per daug nurodinėjančia, per daug besikišančia, ir turi sutelkti dėmesį į augimą bei nedarbo mažinimą“.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, kurio partija patyrė gėdingą pralaimėjimą kraštutinių dešiniųjų Nacionaliniam frontui, paragino kolegas iš kitų ES valstybių „atkreipti dėmesį į tai, kas nutiko Prancūzijoje“.

Nacionalinis frontas triumfavo rinkimuose, o F.Hollande'o Socialistų partija, gavusi vos 14 proc. balsų, liko tik trečia, į priekį praleidusi ir opozicinę centro dešiniąją Sąjungą už liaudies judėjimą (UMP).

Galutiniai keturias dienas vykusio Europarlamento rinkimų maratono rezultatai dar nepaskelbti, tačiau pirminiai duomenys rodo, kad prieš ES nusistačiusios partijos gavo 20-25 proc. balsų. Vis dėlto tradicinių ideologijų partijos toliau turės daugumą.

Bendrijos lyderių susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo numatytos nelengvos derybos dėl kandidatų vadovauti įvairioms Briuselio institucijoms, visų pirma įtakingai Europos Komisijai.

Anksčiau tai buvo tik bloko valstybių lyderių prerogatyva, o kandidatai būdavo aptariami už uždarų durų.

Tačiau naujausiose taisyklėse, išdėstytose Lisabonos sutartyje, nors miglotai, tačiau vis dėlto reikalaujama, kad lyderiai „atsižvelgtų“ į žmonių valią, pareikštą per rinkimus.

Remiantis šia nuostata, penkios didžiausios Europos Parlamento frakcijos išrinko savo kandidatus į Europos Komisijos pirmininko postą, o pastarieji dabar vykdo savo rinkimų kampanijas. Frakcijos įspėjo, jog tikisi, kad Bendrijos lyderiai pasirinks vieną iš šių penkių kandidatų.

Frakcijų teigimu, Europarlamentas yra vienintelė žmonių tiesiogiai renkama ES institucija, todėl toks Europos Komisijos vadovo skyrimas būtų geriausias būdas sustiprinti bloko demokratinį patikimumą.

Antradienį Europarlamento partijų lyderiai sutarė paremti buvusio Liuksemburgo premjero Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) kandidatūrą į Europos Komisijos vadovus, nes centro dešiniosios pakraipos Europos liaudies partija (EPP) užėmė pirmą vietą rinkimuose.

Tačiau D.Cameronas, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Švedijos vyriausybės vadovas Fredrikas Reinfeldtas atvirai pasisakė prieš Europos Parlamento konservatorių iškeltą kandidatą, kurį kiti lyderiai parėmė.

„Mūsų pozicija tokia, kad nėra jokio automatinio ryšio tarp rinkimų rezultatų ir (Europos Komisijos pirmininko) paskyrimo“, - sakė Vengrijos premjeras.

Jei J.C.Junckeriui nepavyks suformuoti 376 vietų daugumos ES asamblėjoje, lazdelę gali perimti antroje vietoje likusių socialistų kandidatas Martinas Schulzas.

Pats M.Schulzas, baigiantis kadenciją Europos Parlamento pirmininko poste, priminė J.C.Junckeriui, jog EPP reikės socialistų, kad turėtų absoliučią daugumą 751 vietą turinčioje ES asamblėjoje.

Per spaudos konferenciją, surengtą po neformalaus lyderių susitikimo, Vokietijos kancerė Angela Merkel santūriai kalbėjo apie J.C.Junckerį ir sakė, jog svarbiausias postas Europos Komisijoje yra tik vienas iš virtinės kitų aukščiausių postų, į kuriuos kažkas bus paskirtas.

Kanclerė taip pat pažymėjo, kad centro dešiniesiems reikia socialistų, kad užsitikrintų daugumą Europarlamente, užsimindama, jog mažiausiai vienas iš tų postų turėtų būti pasiūlytas jiems.

A.Merkel vengė tiesiai atsakyti į klausimą, ar koks nors kitas asmuo, o ne vienas iš penkių pagrindinių kandidatų, kuriuos iškėlė ES politinės partijos, galėtų būti paskirtas Europos Komisijos pirmininku.

Tačiau ji leido suprasti, jog tai negali būti automatinis procesas, nes tokiu atveju gali būti pažeista Bendrijos sutartis, kuri nereikalauja, jog Europos Komisijos pirmininku būtinai turi būti paskirtas kandidatų sąrašo lyderis, o tik miglotai nurodo, jog ES lyderiai, jį skirdami, turi atsižvelgti į žmonių valią, pareikštą per rinkimus.

A.Merkel taip pat aiškiai atsiribojo nuo savo politinės stovyklos pagrindinio kandidato.

„Esu EPP narės, mes iškėlėme J.C.Junckerį savo pagrindiniu kandidatu. (Reformų) darbotvarkę gali įgyvendinti ir jis, ir daug kitų, nė kiek tuo neabejoju“, - sakė ji.

Paklaustas, ar šį postą galėtų užimti M.Schulzas - jos tautietis iš Socialdemokratų partijos, kuri yra A.Merkel valdančiosios koalicijos partnerė, kanclerė atsakė: „Martinas Schulzas buvo pirmaujantis kandidatas vadovauti ES komisijai. Jis pralaimėjo“.

Visi penki kandidatai, kuriuos didžiausios kadenciją baigiančio Europos Parlamento frakcijos, įspėjo, kad jei ES lyderiai nepasirinks vieno iš jų naujuoju Europos Komisijos pirmininku, gali kilti rimtų problemų santykiuose su ES asamblėja.